Darykime gera esantiems šalia

Apie įvairią socialinę veiklą nemažai girdime per įvairias laidas, tad rūpestis vargšais – ne naujas reiškinys. Vis dėlto kai per Kalėdas Gintautas Miežonis, jau 16 metų gyvenantis Vilniaus raj., Riešėje, dalinosi savo įspūdžiais ir nuotraukomis, pasakodamas apie aplankytas daugiavaikes šeimas ir dovanėles vaikams, suklusau. Buvo įdomu išgirsti, kaip žmogaus širdyje gimė noras padėti šalia gyvenantiems, nors ir žengiant nedidelius žingsniukus.

Gintautas pasakoja, kad viskas prasidėjo prieš 2,5 metų – kiekvieną ketvirtadienį kartu su gydytoja Laimutė Puidokiene, kuri yra Riešės šeimos klinikos vadovė, jie daug kalbėdavosi apie Riešę, melsdavosi ir svajodavo, kad ir šiame rajone sklistų Evangelija, kad netikintys išgirstų Gerąją Naujieną. Vėliau prisidėjo dar 3 bendraminčiai. Gintautas sutiko plačiau papasakoti apie neseniai įsikūrusią Riešės krikščionių bendruomenę ir jos veiklą.

Kadangi Riešėje gyvenu jau 16 metų, esu neabejingas jos gyventojams. Riešėje veikia stipri vietinė bendruomenė, tad mes prisijungėme prie jos socialinės veiklos – pradėjome šefuoti sunkiau gyvenančius žmones, daugiavaikes šeimas, kurios susiduria su įvairiomis problemomis. Organizavome kalėdinius renginius tiek vaikams, tiek senjorams. Lankome sunkiai gyvenančias šeimas šalia Riešės – Raudondvaryje, Pikeliškėse ir kitur. Tai daugiavaikės šeimos, kai kurių namai sudegę, jos gyvena socialiniame būste. Tokioms šeimoms visko reikia...

Esu Riešės bendruomenės narys, išrinktas į tarybą ir atsakingas už bendruomenės socialinę veiklą. Riešės bendruomenė labai aktyvi, turime bendruomenės namus, pastatytus iš Europos Sąjungos lėšų, tad galime ten organizuoti įvairius renginius. 2017 m. surengėme Alfa kursus, kurie vyko 4 mėnesius. Juos lankė per 20 žmonių. Tais pačiais metais Riešės gimnazijoje surengėme renginį apie Reformaciją su istoriku dr. Deimantu Karveliu, kuriame dalyvavo per 100 mokinių ir mokytojų. Iki šiol girdime gerus atsiliepimus. Daugelis nežinojo, kad Reformaciją pradėjo ne katalikai, o reformatai evangelikai, kad Mažvydas – ne katalikas.

       2017 m. taip pat pradėjome organizuoti Biblijos studijas iš Evangelijos pagal Luką, į kurias antradienio vakarais susirenka nuo 10 iki 15 jaunų ir pagyvenusių žmonių. Mes, krikščionys, turime labai daug biblinių žinių, bet reikia dalintis tuo, ką turime ir ko išmokome. Trokštame atvesti pas Kristų žmones ir išmokyti juos gyventi su Dievu. Atėjusiajam į Biblijos studijas ar Alfa kursus dovanojame Bibliją.

Daugiausiai Riešės bendruomenės žmonių prisideda rengiant kalėdinius renginius, kuriems ruošiamės apie 1,5 mėn. Aš pats esu „etatinis“ Kalėdų senelis (šypsosi), kuriam padeda dvi snieguolės. Kalėdiniu laikotarpiu mes aplankome sunkiau gyvenančias šeimas, kurių vaikai užrašo savo norus specialiai jiems paruoštose anketose. Patikėkit, jie prašo ne pieštukų ir trintukų, o kur kas didesnių dalykų, pavyzdžiui, ... lovos. Kai vaikai užpildo anketas, mes jas surenkame ir patalpiname į Riešės bendruomenės paskyrą Facebooke. Tuomet bendruomenės žmonės aukoja iki 50 eurų arba patys išpildo vaikų norus. Viename iš prekybos centrų kelios moterys įkūrė Boutique krautuvėlę, kur žmonės suneša daiktus, rankdarbius, paveikslus – visas surinktas pelnas skiriamas socialiai remtiniems žmonėms paremti. Turime Facebooke SOS grupę – jei žmogui reikia pagalbos, parašome, ir kas nori, tas atsiliepia, remia, padeda. Surinkę dovanas, išvežiojame žmonėms, turintiems poreikių: lovų, spintų, vežimėlių ir kt. kasdienio gyvenimo reikmenų. Riešės bendruomenės žmonės labai dosnūs, dėkoja mums, kad organizuojame tokias kalėdines akcijas ir džiaugiasi, kad gali prisidėti patys.

Lankome kelias problemines šeimas: mamos prasigėrusios, narkomanės, vaikai auga su močiutėmis. Vienas vaikas norėjo telefono. Bet mūsų nuostata – nedovanoti telefonų, planšečių, nes tada reikia ir interneto, o toms šeimoms būtų sunku išlaikyti tokius daiktus. Tad tam vaikui viena šeima nupirko didelį Lego konstruktorių, bet vaikas liūdėjo, nors ir gavo brangią dovaną. Kai pamatėme, kad vaikas nuliūdęs, išsikalbėjome, pasirodo, jis svajojo apie telefoną, nes labai norėjo paskambinti mamai, kuri jo nelanko, yra narkomanė, palikusi jį dar vaikystėje. Su mumis buvo fotografas, kuris, tai išgirdęs, iškart nuvažiavo namo, atvežė beveik naują telefoną ir jį padovanojo. Močiutė pasakojo, kad anūkas buvo be galo laimingas, skambindavo mamai per valandą po kelis kartus, nors ji ir neatsiliepdavo... Džiugu, kad jo poreikis buvo bent iš dalies atsakytas.

Rūpinamės ir pagyvenusiais žmonėmis – jau antrus metus rengiame Senjorų vakarus (maistu, indais mus paremia kelios kavinės). Kartais juos nemokamai nuvežame į Operos ir baleto teatrą. Pradžioje surengėme vakarą senjorams Bendruomenės namuose, kur susirinko 20 žmonių, antrus metus susirinko 40 žmonių – ten jau netilpome, tad persikėlėme į gimnazijos salę. Senjorus sujaudino bendruomenės dėmesys. Renginių metu jie bendrauja, šoka, dainuoja, deklamuoja eilėraščius. Tarybiniais laikais Riešėje buvo įsikūręs didžiausias Lietuvoje žirgynas, tad praėjusį susitikimą buvęs jo direktorius pristatė savo knygą apie žirgyną. Gera pažinti vietą, kur gyveni, žinoti jos istoriją, tuomet lengviau kalbėti ir apie dvasinius dalykus. Per gerumą galima pasiekti žmonių širdis, gimsta pasitikėjimas. Norisi žmonėms perduoti tikrąsias vertybes. Šį pavasarį 40 senjorų autobusu vežėme į Operos ir baleto teatrą, kuris du kartus padovanojo bilietus į spektaklį. Gerumo ir dėmesio sujaudinti senjorai, mielai skaitė ir dovanai gautą krikščionišką laikraštį „Ganytojas“.

Svarbu toje vietoje, kur gyvename, tarnauti žmonėms, kurie mus pažįsta. Kai jie mumis pasitiki, lengviau priima Evangeliją, nes mato gerus darbus. Viena verslininkė, išgirdusi, kad daugiavaikei šeimai, kurioje auga 4 vaikai, vyras sėdi kalėjime, o mama vargsta, nupirko kūdikiui sauskelnių. Kai jai padėkojau, moteris atrašė tai, ko nesitikėjau: „Tai jums ačiū už jūsų gerus darbus.“ Mes esame šviesa ir, jei norime būti tobuli, turime daryti gerus darbus. Nors mūsų darbai nedideli, bet žmonės pasitiki, tampa atviresni, tuomet ir apie Dievą gali kalbėti. Norisi, kad Riešėje skleistųsi dosnumo dvasia, žmonės būtų bendruomeniški. Kita vertus, sutikau daug gerų netikinčių žmonių, kurie be jokio atlygio aukojasi dėl kitų žmonių. Man tai buvo atradimas.

Šį pavasarį Dievas paragino nueiti į gimnaziją, pravesti kelias tikybos pamokas. Man tai buvo nauja, nes esu įpratęs tik pamokslauti. Labai šilta, tolerantiška, atvira naujovėms gimnazijos administracija man leido pravesti kelias paskaitas-diskusijas jaunimui tikėjimo klausimais. Pamačiau, kad jaunimui trūksta biblinių žinių. Tarkim, kai pasakiau, kad esame sukurti pagal Dievo atvaizdą, diskusija vyko visą pamoką. Jiems buvo taip įdomu, kad daugelis liko klausytis ir nuskambėjus skambučiui. Kitą diskusijos temą jie pasirinko patys – apie mirtį, pragarą, antgamtinius reiškinius. Visos diskusijos jiems buvo nepaprastai įdomios. Patiko ir mokytojams. Man pačiam tai buvo nauja patirtis. Matydami poreikį, rudenį Riešės bendruomenės namuose planuojame rengti Alfa kursus jaunimui. Taip pat po Velykų kartu su Gideonų broliais per tikybos pamokas nemokamai išdalinome apie 130 Naujųjų Testamentų, prieš tai papasakodami, kas yra šių Testamentų autorius ir ką Jis dėl mūsų padarė.

Dažnai atrodo, kad Lietuva klesti, bet iš tiesų matome daug kenčiančių žmonių – dar labai daug tiek fizinio, tiek dvasinio skurdo. Žmonėms reikalinga pagalba, Ganytojas, žinia apie Dievą, Jo gerumą. Mintis padėti žmonėms kilo klausantis mūsų bažnyčioje pamokslininkų misionierių – brolis iš Palestinos pasakojo apie tarnystę vaikams, o sesuo Sue Yager iš JAV apie tarnystę Filipinuose. Jie ragindavo išeiti už bažnyčios ribų, nes netikintiems kartais sunku ateiti į bažnyčią.

Mes turime eiti į pasaulį, nes Jėzus ten ėjo, Jis buvo tarp nusidėjėlių. Matydami Viešpaties gerumą, žmonės sekdavo paskui Jį. Manau, kad dabar yra malonės laikas, durys atviros gerumui.

Dėkoju už pokalbį.

Kalbino Sonata Aleksandravičienė

Bendrinti: