IX Rytų Europos lyderių forumas Kijeve

2019 m. lapkričio 6–9 d. Kijeve, Ukrainoje, vyko Rytų Europos lyderių forumas (RELF) (rus. ВЕЛФ – Восточноевропейский Лидерский Форум). Šis jau nuo 2011 m. organizuojamas renginys yra kitose šalyse vykstančių Europos lyderių forumo dalis ir gera alternatyva tiems, kurie gerai nemoka anglų kalbos. Kijeve vykstančiame forume vyrauja slaviškos kalbos – rusų, ukrainiečių, baltarusių.

Šįmet į RELF 2019 vykome keturi  Lietuvos evangelinių bažnyčių bendrijos atstovai: pastoriai Giedrius Ažukas, Alvydas Stankevičius, Gintautas Gruzdys bei Vilniaus evangelinės bažnyčios narys  Gintautas Miežonis. Visi mes neblogai žinome rusų kalbą, taip pat šiek tiek mokame lenkiškai, tad giminingos ukrainiečių ir baltarusių kalbos mums nebuvo labai didelė kliūtis klausant mokymų ir bendraujant. Būtent šiomis kalbomis daugiausiai ir buvo skaitomi pranešimai, skambėjo šlovinimo giesmės. Beje, tai jau trečiasis forumas Kijeve, kuriuose dalyvauja Lietuvos evangelinių bažnyčių bendrijos atstovai. (Reportažus apie ankstesnių metų renginius rasite čia: 2016 m. –  https://evangelija.lt/articles/naujienos/uzsienyje/relf-2016.html ; 2017 m. –  https://evangelija.lt/articles/naujienos/uzsienyje/relf-tema-reformacija.html)

Forumo tikslas, kaip rašoma oficialiame renginio puslapyje (http://2019.forumeast.eu/), – pasitelkiant  mokymą ir lavinimą, raginti krikščionis formuoti vientisą Biblinę pasaulėžiūrą, skleidžiant Dievo karalystės principus į įvairias mūsų gyvenimo sritis – politiką, ekonomiką, kultūrą, žiniasklaidą; ugdyti tarnautojų profesionalumą, juos vienyti, aprūpinant ir statant jungiančius tiltus tarp atskirų tarnautojų, tarnavimų ir pan.                                              

Forumo programą sudaro keturios pagrindinės dalys. Po 1,5–2 val. trukdavusios plenarinės sesijos, prasidėdavusios 9 val. ir 19 val. – tai atitiktų mūsų bažnyčių susirinkimus su šlovinimu ir pamokslu. Po rytinės plenarinės sesijos, po kavos pertraukėlės, iki pietų klausėme pranešimų ir dalyvaudavome diskusijose pasirinktose sekcijose, kurias galėjome rinktis pagal temas: Apologetika, Socialinis darbas, Menas ir kultūra, Žiniasklaida, Evangelizacija, Misijos ir bažnyčių kūrimas, Universitetas, Tarnavimas šeimoms, Tarnavimas jaunimui, Lyderystė bažnyčioje, Bažnyčia ir pilietinė visuomenė. Mes, Lietuvos atstovai, visi pasirinkome tą pačią temą – Bažnyčia ir pilietinė visuomenė. Po pietų, iki vakarinio tarnavimo dar buvo galima dalyvauti seminaruose, pasirinkus vieną ar kelias dominančias temas iš kelių dešimčių. Ne mažiau svarbi buvo ir neoficialioji forumo dalis – bendri pietūs, vakarienės, kavos pertraukėlės, kurių metu užmezgėme bendrystės ryšius su Forumo dalyviais, dvasininkais bei tarnautojais iš kitų šalių, dalinomės savo patirtimi.

Dalyvavimas RELF 2019 forume parodė, kad mūsų Bendrija keliauja panašiu keliu kaip ir kitos Rytų Europos šalių bažnyčios. Ekumeniškumo ir bendrystės dvasia tarp skirtingų evangelinių bažnyčių dėl bendro tikslo – tai stebėjome ir Kijeve. Forumas vyko Kijevo sekmininkų bažnyčios „Filadelfija“ pastate, tačiau dalyviai bei pranešėjai buvo ne vien sekmininkai, bet ir iš kitų evangelinių denominacijų – evangelikų reformatų, baptistų ir pan. Prie šios bažnyčios veikia teologijos seminarija, ruošianti įvairių sričių magistrus. Šios seminarijos dėstytojai ir profesoriai Forumo metu taip pat vedė daug seminarų.  

Kokia žinia skambėjo pagrindinių Plenarinių sesijų metu?

Jaroslavas Lukasikas (Ярослав Лукасик) – Minsko bažnyčios pastorius ir RELF direktorius, šių metų Forumą pradėjo psalmės žodžiais: Kai pamatai griaunami, ką gi begali teisusis? (Ps 11, 3) ir pastebėjimu, kad mes ir esame čia, jog klausydami pamokslų, pranešimų, seminarų suprastume, kur griaunami pamatai, ir bandytume juos kartu atstatyti – Bus atstatyta tavyje tai, kas seniai paversta griuvėsiais. Tu dėsi pamatus kartų kartoms. Tave vadins spragų užtaisytoju ir gatvių tiesėju (Iz 58, 12).

Pastorius iš Taškento (Uzbekistanas) Denisas Padarožnyj (Денис Подорожный) (beje, 1991 m. jis mokėsi ir baigė mūsų Biblijos mokyklą Vilniuje, dalyvavo Sausio įvykiuose prie Lietuvos Seimo) kalbėjo, remdamasis Apd 3 užrašyta istorija. Laikai keičiasi, bet Viešpaties paliepimas skelbti Evangeliją išlieka. Apaštalams einant į šventyklą, veiksmas persikelia į šalia šventyklos esančias prieigas – Jonas ir Petras patarnauja žmogui iš to, ką turi (sidabro nei aukso neturim). Kai pagalba luošiui patraukia visuomenės dėmesį į Joną ir Petrą, jie sako: „Ko jūs žiūrite į mus? Tai Dievas mus pakeitė ir veikia per mus. Į Jį žiūrėkite.“ Pastorius ragino ieškoti šiuolaikinių „Gražiųjų vartų“ ir „Maidano“ aikščių, kur Evangelija gali tapti efektinga per socialines veiklas, medijas ar internetinę erdvę.

Lietuvos evangelinėms bažnyčioms pažįstamo tarnautojo Darylo McCarthy'io pamokslas vadinosi „Mes tarnaujame savo silpnume“. Atlikus tyrimus Niujorke, pasirodė, kad kalėjime sėdinčių jaunuolių savivertė buvusi pati didžiausia, didesnė nei pačių įtakingiausių Niujorko įmonių vadovų. Apaštalas Paulius taip pat rašė: Aš buvau pas jus silpnas, išsigandęs ir labai drebėjau (1 Kor 2, 3–5); Dievas išsirinko, kas pasaulyje silpna, kad sugėdintų, kas galinga (1 Kor 1, 25–28); Patenkintas tad silpnumu, paniekinimais, sunkumais, persekiojimais ir priespauda dėl Kristaus, nes, būdamas silpnas, esu galingas (2 Kor 12, 7–10). Savivertė nėra tai, ką reikėtų kelti ant pjedestalo. Viešpats išsirenka tai, kas maža ir yra sudužusių širdžių. Mes pašaukti nešti savo silpnumą ir neužtikrintumą tarnavime kaip kryžių dėl Viešpaties. Keistis galime pripažindami savo silpnybes ir mokydamiesi, skirdami dėmesį pasiruošimui, dvasiškai augdami. Suvoktas savasis silpnumas kreipia žvilgsnį ir tikėjimą į Tą, kuris gali suteikti reikiamų jėgų ir sugebėjimų – į Jėzų Kristų. 

Leo Frank (Лео  Франк) – Vokietijoje gyvenantis rusakalbis teologijos ir filosofijos mokslų daktaras, kalbėjo apie emociškai sveiką lyderystę. Lyderio gyvenimas turi dvi puses: matomą – bažnyčioje ar tarnaudamas ir kitą, nematomą, pvz., namuose. Pervargimas, perdegimas, depresija gali užklupti, kai paneigiami normalūs, žmogiški lyderio poreikiai.

Įsiminė viename iš seminarų Baltarusijos pastoriaus Antonio Bokuno (Антоний Бокун) praktiniai ir asmeninės patirties pasidalijimai. Nori nenori bažnyčia tampa visuomenės dalimi. Baltarusijoje buvo atvejų, kai evangelinių bažnyčių dalimi tapdavo ištisos gyvenvietės ir kaimai. Todėl žmonės dėl įvairiausių socialinių, teisinių ir kasdienių klausimų eidavo ne pas vietinę valdžią, bet pas pastorių. O pastoriaus sprendimai neišvengiamai lemdavo vienos ar kitos bažnyčios grupės (ne)pasitenkinimą. Tad, kaip sakė Antonis, tekdavo išmintingai laviruoti priimant vienus ar kitus sprendimus.

Vienas vakaras buvo skirtas maldoms už dalyvaujančias tautas, taiką Ukrainoje. Teko ir man (G. Gruzdžiui) nuo scenos atstovauti Lietuvai, perimant maldos estafetę iš Lenkijos baptistų vyskupo Mateuszo Wichary.

Kelis vakarus šlovinimą vedė ir autorinius kūrinius atliko Aleksandras Vislavskis (Александр Виславский) – kompozitorius, multiinstrumentalistas virtuozas, vokalistas, pedagogas, o praeityje ir legendinio Baltarusijos vokalinio instrumentinio ansamblio „Pesniary“ („Песняры“) narys.

Forume kalbėjo pranešėjai iš skirtingų šalių – Baltarusijos, Ukrainos, Lenkijos, Uzbekistano, JAV, Vokietijos, Pietų Korėjos.

Trys iš mūsų lietuvaičių Kijeve buvome pirmą kartą, todėl norėjome pamatyti ir žymiausias Ukrainos sostinės vietas. Tad laisvalaikiu aplankėme Pečorų lauros stačiatikių vienuolyno kompleksą, Didžiuosius auksinius Kijevo vartus, Maidano aikštę ir kt.  (Nuotraukos – Gintauto Gruzdžio)

 

1.  Lietuvos delegacija Forume

2. Šlovinimas

3. Prie „Filadelfijos“ bažnyčios pastato, kuriame vyko Forumas

4. Apžvalgos aikštelėje

5. 1932–33 m. Ukrainos holodomoro aukoms skirtas memorialas

6. Seminaruose

7.  XI a. Kijevo Aukso vartai, rekonstruoti 1982 m. Kažkada tai buvo įėjimas į miestą, o dabar – Kijevo centras. 

8. Kijevo Aukso vartų apžvalgos aikštelėje

9. Maldų už tautas vakaras

10. Prie Pečorų lauros didžiosios varpinės 

11. Kijevo Pečorų laura – XI a. įkurtas stačiatikių vienuolyno kompleksas, įtrauktas į UNESCO paveldo sąrašą. Vaizdas iš Didžiosios Pečorų varpinės. 

 12. Teatralizuoti pasirodymai. Pranciškus Skorina (1490–1541) – jis Lietuvoje buvo įkūręs spaustuvę.

13. Siena Žuvusiųjų Ukrainos–Rusijos kare atminimui

14. Vaizdas į žemutinį Kijevą ir Dniepro upę

 

Daugiau apie Rytų Europos lyderių forumą galima rasti čia: http://2019.forumeast.eu/ ir    https://www.facebook.com/velf.forum. Forume skambėjusius pamokslus ir pranešimus galite rasti čia: https://www.youtube.com/user/EELF2011/videos

Bendrinti: