Dievo palankumas žmonėms

Neišvengiamai artėja bene didžiausia šiandieninėje visuomenėje pripažinta šventė – Kalėdos. Skirtingi  žmonės įvairiai ją švenčia, skirtingai supranta.

Didžioji dauguma vaikų šios šventės labai laukia (dažnai net nemąstydami apie tikrąją šios šventės prasmę), nes laukimas susijęs su labai svarbia priežastimi – dovanomis. Kai kurie vaikai dovanų gauna darželyje ar mokykloje, bet turbūt nesuklysiu pasakęs, kad beveik visi vaikai dovanų sulaukia ir namuose. Dažniausiai dovanos vaikus pasiekia per paslaptingąjį Kalėdų Senelį, arba vaikai randa jas ryte po eglute. Mums visiems patinka dovanos, patinka jas gauti ir dovanoti, bet ar artėjančios šventės tikrai tik dovanų pirkimo ir gavimo šventė? Ką Šventojo Rašto tekstas mums kalba apie šį laiką? Pažvelkime į evangelisto Luko užrašytą pasakojimą: Toje apylinkėje laukuose buvo piemenys, kurie, budėdami naktį, saugojo savo bandą. Staiga jiems pasirodė Viešpaties angelas, ir juos apšvietė Viešpaties šlovė. Jie labai išsigando, bet angelas jiems tarė: „Nebijokite! Štai skelbiu jums didelį džiaugsmą, kuris bus visai tautai. Šiandien Dovydo mieste jums gimė Gelbėtojas. Jis yra Viešpats – Kristus. Ir štai jums ženklas: rasite kūdikį, suvystytą ir paguldytą ėdžiose.“ Staiga prie angelo pasirodė gausi dangaus kareivija, šlovinanti Dievą: „Šlovė Dievui aukštybėse, o žemėje ramybė ir palankumas žmonėms!“ (Lk 2, 8–14).

Tuo metu Dievo tauta, Izraelis, laukė pažado išsipildymo – laukė į žemę ateisiančio Dievo siųsto Gelbėtojo, Kristaus, didžiausios dovanos žmonėms. Greičiausiai piemenys nežinojo ir nesuprato Raštų, jų prasmės ir turbūt nė neįsivaizdavo, kad Dievas siųs savo angelą, kad šis būtent jiems praneštų apie Kristaus gimimą. Bet taip nutiko – evangelistas Lukas rašo, kad piemenys pamatė šviesą ir išgirdo kalbantį angelą, kuris drąsino juos nebijoti, bet džiaugtis tuo, kas jiems apreikšta, – gimė Gelbėtojas, Kristus! O gausi dangaus kareivija, šlovindama Dievą, jiems pranešė, jog visos žemės gyventojams skelbiama ramybė ir palankumas.

Ramybė ir Dievo palankumas – to Žemės gyventojams reikėjo tada, to žmonėms reikia ir šiandien. Ramybės ir Dievo palankumo reikia visada, ne tik per šias šventes. Kristus atėjo į žemę visiems laikams. Jis yra ramybė, kurios žmogus trokšta. Tai buvo išpranašauta pranašo Izaijo: Kūdikis mums gimė, sūnus mums duotas. Ant jo peties viešpatavimas, jis bus vadinamas Nuostabusis, Patarėjas, Galingasis Dievas, Amžinasis Tėvas, Ramybės Kunigaikštis (Iz 9, 6).

 Taigi su palankumu Dievas siunčia savo Sūnų, Ramybės Kunigaikštį – Kristų. Ši žemė skendėjo dvasinėje tamsoje, sumaištyje, neramybėje... Panašiai yra ir šiandien. Žvelgdami į pasaulį matome vis kylančias karo grėsmes ar net vykstančius karus (pavyzdžiui, Ukrainoje, Sirijoje, Palestinoje), girdime apie teroristų išpuolius įvairiuose pasaulio kraštuose, gaisrus ir potvynius, ekonominį nestabilumą bei vis ištinkančias pasaulines krizes. Panašūs dalykai vyko tuomet, kai gimė Kristus, tai vyksta ir šiandien... Taip buvo visada, nes ši žemė yra piktojo valdoma (Visas pasaulis yra piktojo, – sako evangelistas Jonas savo laiške (1 Jn 5, 19).

Todėl Dievas nusprendė atsiųsti į Žemę savo Sūnų: Nes Dievas taip pamilo pasaulį, jog atidavė savo viengimį Sūnų, kad kiekvienas, kuris Jį tiki, nepražūtų, bet turėtų amžinąjį gyvenimą. Dievas gi nesiuntė savo Sūnaus į pasaulį, kad Jis pasaulį pasmerktų, bet kad pasaulis per Jį būtų išgelbėtas (Jn 3, 16–17). Atsiųsdamas Kristų, Jis siuntė palankumą, kad patikėję Juo mes būtume išgelbėti nuo viso šio pasaulio chaoso, kad rastume dangišką ramybę, kuri pripildo žmogaus širdį, nuramina jo jausmus, kai žmogus patiki Dievo Sūnumi, šio pasaulio Gelbėtoju, Jėzumi Kristumi. Tai ir yra pati didžiausia dovana – Jo palankumas ir ramybė.

Neturint dangiškojo palankumo ir ramybės, niekada nepatirsime ir to tikro džiaugsmo, kurį skelbė angelas: Nebijokite! Štai skelbiu jums didelį džiaugsmą (Lk 2, 10). Šis džiaugsmas suteikia užtikrintumą – galime būti ramūs dėl ateities, nes Kristus atėjo, kad išvaduotų mus iš pasmerkimo, kurio pilnas šis pasaulis.  Jis atėjo, kad mes būtume išgelbėti, išlaisvinti iš bet kokio pasmerkimo ir nuodėmių. Evangelistas Jonas rašė: Jei tad Sūnus jus išlaisvins, iš tiesų būsite laisvi (Jn 8, 36).

Šlovė Dievui aukštybėse, o žemėje ramybė ir palankumas žmonėms! (Lk 2, 8–14). Ši žinia atneša tikrą džiaugsmą ir ramybę, nes tai žinia, jog Dievas tau yra palankus šiandien, tad neišsigąsk ir negyvenk sukaustytas baimės, bet priimk Kristų – tik Jis yra tikrasis Gelbėtojas.

Nuotrauka Mato Miežonio

Bendrinti: