Melskime Šventosios Dvasios pagalbos

Parėję jie susirinko aukštutiniame kambaryje, kur buvo apsistoję, - Petras ir Jokūbas, Jonas ir Andriejus, Pilypas ir Tomas, Baltramiejus ir Matas, Alfiejaus sūnus Jokūbas, Simonas Uolusis ir Judas, Jokūbo brolis. Jie visi ištvermingai ir vieningai atsidėjo maldai ir prašymui kartu su moterimis ir Jėzaus motina Marija bei Jo broliais <...>, - ten buvo susirinkę apie šimtą dvidešimt asmenų (Apd 1, 13-15).

Šioje Rašto ištraukoje aprašytas laikotarpis atitinka mūsų dabartinį liturginio kalendoriaus, povelykinį, periodą. Jėzus, davęs nurodymus mokiniams laukti naujojo Mokytojo, Guodėjo, Šventosios Tiesos Dvasios, žengia į dangų. Ir štai vienuolika, Marija, moterys, kiti mokiniai (viso apie 120 asmenų) ištvermingai ir vieningai atsideda maldai ir prašymams. Jie laukia pažado - Šventosios Dvasios krikšto (Apd 1, 5), ko gero, nelabai suvokdami, nei KAS TAI yra, nei KAIP TAI įvyks. Tačiau pasitikėdami Viešpaties žodžiu jie meldžiasi ir laukia.

Atėjus Sekminių dienai, visi mokiniai vieningai buvo vienoje vietoje (Apd 2, 1) - vėlgi matome mokinius vieningus, susirinkusius vienoje vietoje. O tą dieną nužengusi Šventoji Dvasia, ko gero, viršija visus jų lūkesčius. Kaip ir buvo pažadėta, Tiesos Dvasia pradeda mokinius mokyti: jiems patvirtinamas Viešpaties prisikėlimas, primenama visa tai, ką Jis kalbėjo, atsiveria Senojo Testamento pranašystės, jie toliau globojami ir vedami į visą tiesą (plg. Jn 14, 26; 15, 26; 16, 13).

Tą pačią Sekminių dieną Šventoji Dvasia paliečia dar 3 000 sielų. Apaštalų darbuose Lukas gausiai aprašo Dvasios pasireiškimus mokinių širdyse ir per juos. Šventoji Dvasia moko, ragina, įkvepia, draudžia, baudžia. Šventajai Dvasiai ir mums pasirodė teisinga (Apd 15, 28) - štai kaip formuluojami apaštalų ir vyresniųjų susirinkime Jeruzalėje priimti sprendimai. Vėliau  Naujojo Testamento laiškų autoriai bando aprašyti įvairius Šventosios Dvasios pasireiškimo aspektus. Viename iš vėliausiai užrašytų laiškų apaštalas Jonas rašo: Jo patepimas moko jus visko, ir jis yra tiesa, o ne melas (1 Jn 2, 27).

Mūsų laikų bažnyčiai Šventoji Dvasia tikrai nemažiau reikalinga nei ankstyvosios, besikuriančios ir besiformuojančios bažnyčios tikintiesiems. Teisingus ir tikrai racionalius sprendimus galima priimti tik remiantis Jos teikiama išmintimi. Taigi, sekdami pirmųjų brolių ir seserų krikščionių pavyzdžiu, vieningai ir ištvermingai atsidėkime maldoms bei prašymams:

- melsdami Šventosios Dvasios naujo ir atnaujinančio pripildymo mūsų bendruomenėms ir atskiriems jų tikintiesiems. Juk turime per pranašą Joelį suteiktą pažadą: Aš išliesiu savo Dvasios kiekvienam kūnui - jauniems ir seniems (Apd 2, 17);

- prašydami, kad Šventoji Dvasia vestų mus į visą tiesą (Jn 16, 13), padėtų suprasti apaštalų užrašytą žodį, suteiktų jėgų pasilikti ir gyventi suvoktoje tiesoje, juk pats Viešpats Jėzus pasakė: jūsų Tėvo Dvasia kalbės jumyse (Mt 10, 20);

- melskime ir prašykime išminties bendrijos vadovams ir vyresniesiems, priimant sprendimus;

- melskime visiems malonės, kad Šventoji Dvasia veiktų mumyse ir per mus;

- taip pat nepamirškime užtarti gegužės mėnesį vyksiančių Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų.