Kristaus Evangelija skelbia, kad ateis diena, kai išsipildys visi Dievo pažadai, skirti Jo išrinktiems žmonėms – Jo tautai ir Jo vaikams. Kristui atėjus antrą kartą, Dievo vaikai bus amžiams perkeisti į šlovingą ir teisią būseną, kurios negalės paliesti joks blogis. Dievo žmonės amžinai gyvens su savo Dievu nuostabioje karalystėje. Tačiau žmonės, atmetę Gerąją Naujieną, patirs baisių dalykų, kurių nebegalės išvengti.
Apmąstymai apie pasaulio pabaigą
Turbūt visi esame girdėję sakant: „galutinis pasaulio ir žmogaus likimas“, „pasaulio pabaiga“, „paskutinis teismas“, „žmonijos ir visatos atkūrimas“, ir klausiant: „Kokia žmogaus gyvenimo prasmė?“, „Ar yra gyvenimas po mirties? Jei taip, tai koks jis?“ Šie klausimai aktualūs kiekvienam žmogui. Baisu suvokti mirties realumą ir suprasti, kad tavo gyvenimas yra laikinas. Jei taip yra iš tiesų, jei niekas nesuteikia vilties, jog anapus gyvenimo šioje žemėje gali būti kažkas nuostabaus, tuomet gyvenimas neturi jokios prasmės – žmogus gimsta, kad... mirtų. Tačiau krikščionys turi viltį. Mes tikime, kad Kristus sugrįš ir su antruoju Kristaus grįžimu išsipildys amžinojo gyvenimo pažadai.
Biblija kviečia mąstyti, jog gyvenimas po mirties egzistuoja ir kad Dievas galutinai įtvirtins savo amžinąją karalystę, kurioje nebeliks blogio ir jokių jo apraiškų. Jis atkurs visatą ir perkeis žmogaus egzistenciją – nuodėminga ir mirtinga prigimtis bus pakeista į šlovingą, šventą ir amžiną. Teologas S. J. Grenzas rašo: „Visa, kas šiandien kūrinijoje yra kenksminga ar prieštarauja tobulam Dievo planui, bus panaikinta naujojoje kūrinijoje.“ Tad, jei aš gyvensiu amžinai, mano gyvenimas įgauna be galo didelę vertę, prasmę ir yra reikšmingas, ir ateis diena, kai aš daugiau nepatirsiu skausmo, bet kokios blogio grėsmės, mirties ir baimės dėl ateities. Tai įkvepia mane ištvermingai laukti sugrįžtančio Viešpaties.
Tačiau ar visas šis gėris ir grožis priklausys kiekvienam žmogui?
Kristaus Evangelija
Kaip pastebi teologas ir knygų autorius Džonas Stotas, Kristus mokė apie žmonių vertę, ypač jiems padėdamas ir patarnaudamas. Jis rodė, jog ir mes mokame padaryti gerų dalykų, tačiau mumyse slypi be galo didelis širdies sugedimas, kuris yra visokių blogybių, pasireiškiančių ne tik atskiro žmogaus, bet ir visuomenės gyvenime, šaltinis. Apaštalas Paulius rašė: Nėra teisaus, nėra nė vieno. [...] Visi paklydo ir tapo netikusiais; nėra kas darytų gera, nėra nė vieno! (Rom 3, 10. 12). Situacija beviltiška, nes patys žmonės nieko pakeisti negali. Štai kodėl reikėjo paties Dievo pagalbos, kad ši problema būtų išspręsta.
Dievas atsiuntė pagalbą – savo Sūnų Jėzų Kristų, kuris gimė žmogumi. Jis skelbė Evangeliją – Gerąją Žinią, kad Dievas nori išpirkti žmones bei atleisti jų nuodėmes. Anot teologo Holgerio Lahayne, Evangelija yra biblinio apreiškimo esmė – tai Geroji Naujiena apie Dievo dovanotą nuodėmingų žmonių išgelbėjimą malone per tikėjimą. Šią dovaną Jis įteikė žmonėms per savo Sūnaus kraujo auką ant kryžiaus, kad būtų atleistos nuodėmės. Tik tikėdami Kristaus auka už mus, Jo mirtimi ir prisikėlimu, mes tampame Dievo vaikais ir gyvensime Dievo karalystėje, nebūsime pasmerkti ir džiaugsimės amžinuoju gyvenimu, atskirti nuo bet kokio blogio. Taigi, tikėjimas Kristumi teikia mums viltį ir vidinę stiprybę, patiriant išbandymus ir išgyvenant skausmą, kol šis pasaulis dar nepasikeitė. Tai teikia paguodą, kad Kristui grįžus mes būsime galutinai pakeisti ir nebereikės kentėti dėl savo nuodėmių. Dievo pažadas dėl tikėjimo Kristumi ir Jo Evangelija bei Jo gerumas ir gailestingumas neleidžia nusivilti laukiant amžinybės ir Kristaus sugrįžimo.
Naujai gimęs, bet dar netobulas
Šventasis Raštas moko, kad Kristumi ir Jo kryžiaus auka tikintis žmogus gimsta iš naujo. Tai nebuvo paprasta suprasti net žydų mokytojui – fariziejui Nikodemui (žr. Jn 3, 1–11); tai iš dalies tebėra paslaptis ir mums. Visgi manau, kad žmogui girdint skambančią Evangelijos žinią, Dievas per Šventąją Dvasią veikia žmogaus širdyje ir sužadina joje tikėjimą. Dievas pakeičia žmogaus vidų – negebantis klausyti Dievo tampa įsiklausančiu į Jo žodį ir palaipsniui vis labiau ima jį vykdyti. Kaip pastebi teologas Johnas Owenas, „tikėjimas yra dvasinio pasikeitimo mumyse šioje žemėje pradžia ir priežastis. Tačiau jo darbas nėra tobulas, nes jis yra laipsniškas ir dalinis. Jis palaipsniui, o ne staiga, keičia mus į Kristaus atvaizdą. Be to, mums netgi sunku pastebėti tą keitimąsi.“ Toks išgyvenimas tikinčiojo sielai atneša daug sielvarto, nes matydamas Kristaus darbus ir pažindamas Jo charakterį, Dievo vaikas suvokia, kad dar nėra toks kaip Jis, mato tą didžiulį skirtumą ir dėl to sielvartauja.
Tikintysis širdyje jau apčiuopia norą pažinti Dievą ir Jam patikti, bet jo kūniška prigimtis vis dar nori neteisių dalykų. Tai trukdo mums matyti Kristaus šlovę, sukelia abejones ir nerimą. Tokią būklę taikliai apibūdina K. S. Luisas: „Tad jei mes esame sukurti dangui, tuomet troškimas ten gyventi jau turėtų būti mumyse. Tačiau šis troškimas dar nėra susietas su tikruoju objektu, gal net kartais konkuruoja su juo. Ir tai akivaizdžiai matoma kasdienoje.“ Mes jau gebame trokšti Dangaus, bet iki galo jo nepažindami kartais pasiduodame šio pasaulio siūlomoms gėrybėms ir dėl to kenčiame, vėl ir vėl atgailaudami. Kristaus sugrįžimas galutinai panaikins tą vidinę įtampą tarp sužeistos sielos ir naujos dvasios. Jis galutinai mus perkeis – mūsų dvasia, siela ir kūnas veiks darniai ir mes tapsime tobulais žmonėmis (1 Kor 15, 42–54).
Laukiantis teismas
Teologai R. Macaulay’us ir J. Barrsas teigia, kad žmogus yra atsakingas už tai, ar jis tiki Kristumi, ar Juo netiki. Šis pasirinkimas nulems kiekvieno amžinąjį likimą. Tačiau tai nereiškia, kad mes savo pastangomis galime pelnyti amžinąjį gyvenimą su Dievu. Vis dėlto Dievo viešpatavimas ir visavaldystė neatima iš Dievo vaikų laisvės ieškoti ir rinktis tai, kas verta Dievo.
Savo knygoje Haraldas Borneris rašo, kad šv. Augustinas, prieštaraudamas Pelagijui, tvirtino, jog žmogaus atsivertimas yra išimtinai Dievo darbas, bet ir Dievas negalėtų teisti žmogaus, jei šis neturėtų atsakomybės ir laisvos valios: „Valia turi būti paruošta paties Dievo tam, kad norėtų gėrio, išganymo. Taigi esama tam tikros paveiktos laisvės – per Dievą įgytos tikros laisvės norėti gėrio. Autonomiškos žmogaus laisvės vis dėlto nesama.“ Vadinasi, Dievas mus išgelbėjo ne dėl mūsų pasirinkimo tikėti, bet kad pasirinktume gyventi tikėjimu iš laisvo paklusnumo Kristui. Patikėję Kristumi negalime toliau gyventi taip, kaip mums patinka, nes toks gyvenimas rodytų, jog širdis dar nepatyrė tikro pasikeitimo – atgimimo. Visi tikintieji patiria įtampą tarp troškimo panašėti į Kristų ir savo nuodėmingumo suvokimo.
R. Macaulay’us ir J. Barrsas knygoje „Būti žmogumi“ rašo, kad krikščionio atsakomybės tema Šventajame Rašte yra glaudžiai susijusi su teismu, kuris laukia tikinčiojo. Teisiami bus visi – tiek tikintys, tiek ir netikintys: netikintys bus amžiams atskirti nuo Dievo ir palikti pasmerkimui, nes netikėjo Kristumi ir Jo žmonėms pelnytu teisumu, o tikintieji bus vertinami pagal jų tikėjimo Kristumi atliktus darbus. Tikintis žmogus negali būti pasmerktas, nes jis turi Kristaus dovanotą teisumą, ir pats Kristus yra tikinčiojo gyvenimo pamatas (1 Kor 3, 11–15). Dievas mato visus mūsų trūkumus ir bevaisius darbus, bet priima mus dėl Kristaus meilės ir Jo aukos. Tikintysis dar gyvendamas žemėje patiria tam tikrą teismą – padedant Dievui kovoja su savo nuodėminga prigimtimi, kad jame vis labiau ryškėtų Kristaus parodytas būdas gyventi klusnumu Dievui. Nors šis procesas skausmingas, bet vertingas, žvelgiant į tai, kas laukia amžinybėje, kai antrą kartą į žemę sugrįš Kristus.
Apibendrinimas
Kristaus Evangelija mums žada, kad Viešpats Jėzus ateis antrąjį kartą. Jis mus perspėja. Jam atėjus, tikinčiojo žmogaus gyvenimas iš esmės pasikeis. Jis amžiams bus atskirtas nuo blogio ir perkeltas į meilės ir laisvės aplinką, kurioje paklus Kristui, darniai su Juo bendradarbiaudamas. Nauji kūriniai nebepatirs tokių dilemų ir įtampų, kurios kyla dėl mūsų nepakeisto kūno, vis dar trokštančio to, kas priešinga Dievui. Galiausiai jau dabar galime džiaugtis, kad nebūsime pasmerkti kaip netikintieji. Mes būsime išteisinti dėl Kristaus mums dovanoto teisumo, nors ir ne visi mūsų darbai pasirodys Jo verti.
Kviečiame ir raginame netikinčius ir dar nepažįstančius Kristaus pamąstyti apie amžinąjį likimą ir atrasti Kristaus teikiamą amžinojo gyvenimo viltį.
_64x64_9de.jpg)
