Problemos, nelaimės ir visas šio pasaulio blogis nepajėgia išplėšti iš žmonių troškimo gyventi. Siekia išplėšti, bet negali. Lašelis gyvenimo džiaugsmo suteikia žmogui daugiau vilties ir jėgų, negu blogybių gausa – nusivylimo ir nevilties. Iškentę skausmą, nubraukę ašarą, su viltimi laukiame naujos dienos. Ką ji atneš?
Įvairiomis progomis linkime vieni kitiems laimės, nors ji tarsi miražas – tai priartėja, tai vėl nutolsta. Prisiminę mieliausias savo gyvenimo akimirkas, stebėdami augančius vaikus ar tiesiog įkvėpę gryno oro, suprantame, kad laimė yra kažkur visai netoli kiekvieno iš mūsų. Kodėl šios akimirkos nesusilieja į vieną gražų, prasmingą gyvenimą? Atvirkščiai, dažnai pasijuntame nepageidaujami Rojaus sode, beviltiškai toldami nuo jo dėl savo pačių pagedusių širdies sumanymų, žodžių ir darbų. Lyg šiltais saulės spinduliais mėgaujamės Dievo dovanotomis akimirkomis, tačiau akivaizdu, kad be Jo paties, mūsų Kūrėjo, Tikruoju Gyvenimu amžinai džiaugtis nepajėgsime.
Nesakykime, kad mums nerūpi dvasiniai dalykai. Ar gali nerūpėti vairuotojui kelių eismo taisyklės? Žmonės savo rankose laiko gyvenimo vairą: vieni vairuoja geriau, kiti prasčiau, vieni juodą „mersedesą“, kiti parūdijusį „moskvičių“, vieni greičiau, kiti lėčiau lekia namo ar... į pakelės medį. Atidžiau įsižiūrėkime į ženklus savo gyvenimo pakelėje – jie įspėja mus apie susikirtimą su Pagrindiniu Keliu. Jei mums, nusidėjėliams, netektų kentėti, jei lengvai taptume „laimingi“, vargu ar atkreiptume dėmesį į šiuos ženklus, vargu ar rūpėtų Tiesa. Kita vertus, jei suvargusio žmogaus nepasiektų jokie šviesos ir gėrio spinduliai, šis netektų jėgų ir vilties ištvermingai ieškoti Tiesos Kelio.
Pats gyvenimas, linksmas ir liūdnas, primena apie jį mums padovanojusį Dievą. Žinokite, kad Viešpats yra Dievas. Jis mus sukūrė, o ne mes patys, – sakoma Šventajame Rašte, todėl mums, savo gyvenimo vairuotojams, dera pristabdyti, sumažinti greitį, sustoti, nes mūsų kelias – ne pagrindinis. Galbūt jis platus, gerai pažįstamas, be akmenų, tačiau kelią juk renkamės ne pagal patogumą, bet pagal teisingą jo kryptį.
Aš esu kelias, tiesa ir gyvenimas. Niekas nenueina pas Tėvą kitaip, kaip tik per mane, – sako Jėzus (Evangelijos pagal Joną 14 sk., 5–6 eil.). Šis Jėzus, Dievo Sūnus, prieš du tūkstančius metų buvo paaukotas už kiekvieno žmogaus nuodėmes ant kryžiaus. Jo kryžiaus ženklas įspėja, kad netoli sankryža tarp Dievo ir tavęs. Pažvelk į Kristaus žaizdas ir patikėk, kad nekaltas kraujas srūva dėl tavųjų nuodėmių, jog šiandien galėtum ištarti „Atleisk, Viešpatie“ ir tau būtų atleista.