Švęsdami Motinos dieną, dėkojame Dievui už mamų meilę, ištikimybę, kantrybę bei pasiaukojimą savo vaikams. Tačiau šiandien kviečiu pažvelgti ne tik į tai, ką mama atlieka, bet kuo ji tampa. Koks tampa jos charakterį? Kaip Dievas keičia moters – motinos širdį?
Charakteris – daugiau negu elgesys
Biblija moko, kad gyvenimo ištakos, o taip pat ir charakteris, kyla iš širdies. Patarlių knygoje rašoma: Saugok su visu stropumu savo širdį, nes iš jos teka gyvenimo versmė (Pat 4, 23). Moteris – motina ne tik atlieka įvairius darbus: rūpinasi vaikais, namais ar šeima, bet ir puoselėja tikėjimą, nuolankumą, meilę, kantrybę – būtent šioje vidinėje erdvėje Dievas veikia stipriausiai. Einant motinystės keliu iškyla tiek moters sielos grožis, tiek silpnumas. Nuovargis, rūpesčiai, atsakomybė – visa tai tampa dirva, kurioje Dievas keičia širdį ir patį gyvenimą.
Dievas keičia charakterį per įvairias aplinkybes
Laiško Romiečiams 5, 3–4 eilutėse skaitome: [...] kentėjimas ugdo ištvermę, ištvermė – patirtį, patirtis – viltį. Motinystė dažnai susiduria su iššūkiais. Bemiegės naktys, nerimas dėl vaikų, pasiaukojimas nematant greito atlygio – visa tai gali atrodyti sunku, tačiau Dievas per šias aplinkybes formuoja moters charakterį. Netekėjusi ir neturinti vaikų mergina skiriasi savo charakteriu nuo tos, kuri jau eina motinystės keliu, susidurdama su šeimos, vaikų auklėjimo iššūkiais. Pažvelkime į kelias tokias moteris iš Biblijos.
Onos pavyzdys – iš skausmo į tikėjimą
Pirmojoje Samuelio knygoje rašoma apie Oną – moterį, kuri kentėjo dėl nevaisingumo. Iš jos buvo šaipomasi, ji buvo skaudinama ir užgauliojama, tačiau pasirinko ne kartėlį, o maldą. Rašoma, kad šventykloje Ona labai nuliūdusi meldėsi ir graudžiai verkė (1 Sam 1, 10). Onos charakteris formavosi skausme. Ji nenusigręžė nuo Dievo, bet dar labiau prie Jo priartėjo. Ir Dievas ne tik atsakė į Onos maldą, bet ir keitė jos širdį.
Kai galiausiai gimė sūnus Samuelis, Ona, kaip buvo žadėjusi, pašventė jį Viešpačiui. Tai rodo ne tik jos tikėjimą, bet ir brandų charakterį – gebėjimą paleisti, pasitikėti Dievu. Motinos širdis keičiasi tada, kai ji išmoksta ne tik laikyti, bet ir leisti savo vaikus tarnauti Dievui. Nukreipti tai, kas pačiai brangu, į tikėjimo kelią, ne tik pačiai džiaugtis vaikais, kuriais Dievas palaimino, bet ir pasitikint Dievu leisti vaikams teikti džiaugsmą, pagalbą kitiems.
Marija – nuolanki ir paklusni širdis
Evangelijoje pagal Luką 1 skyriuje matome Mariją – jauną mergaitę, kuri kviečiama tapti Jėzaus motina. Ir ji sutinka, atsakydama angelui: Štai aš Viešpaties tarnaitė, tebūnie man pagal tavo žodį (Lk 1, 38).
Marijos charakteris pasižymi nuolankumu ir pasitikėjimu Dievu. Nors ji iki galo nesuprato, kas jos laukia, bet pasirinko paklusti. Motinystė – tai kelias į nežinomybę. Nė viena mama neturi visų atsakymų. Charakterio brandumas atsiskleidžia tuomet, kai motina pasitiki Dievu net tada, kai niekas neaišku. Marija kaip ir Ona išgyveno skausmą – ji matė savo Sūnų, kenčiantį ant kryžiaus, kaip kadaise pranašavo Simeonas: [...] ir tavo pačios sielą pervers kalavijas (Lk 2, 35). Stiprus charakteris išgryninamas per skausmą.
Eunikės ir Loidės tikėjimo perdavimas
Laiške Timotiejui apaštalas Paulius rašo apie jo tikėjimo šaknis: [...] nuoširdų tikėjimą, kuris pirmiausia gyveno tavo senelėje Loidėje ir tavo motinoje Eunikėje (2 Tim 1, 5). Šios moterys nebuvo garsios, bet jų charakteris paliko amžiną pėdsaką Timotiejaus gyvenime. Jos perdavė tikėjimą kitai kartai.
Motinos charakteris formuoja vaikų gyvenimą ne tik žodžiais, bet pavyzdžiu. Vaikai mato, kaip mama reaguoja į sunkumus, kaip ji meldžiasi, kaip ji myli, kaip ji atleidžia. Tai tylus, bet labai svarbus pavyzdys. Būtent mama formuoja savo vaikų ateitį, ir daugelis vaikų pasirinkimų yra paveikti būtent mamos gyvenimo pavyzdžio.
Charakterio pokyčiai – Dievo darbas mumyse
Naujajame Testamente minimi šie Dvasios vaisiai tikinčio žmogaus gyvenime:
[...] meilė, džiaugsmas, ramybė, kantrybė, malonumas, gerumas, ištikimybė, romumas, susivaldymas (Gal 5, 22–23). Tai ne savęs tobulinimo projektas, o Šventosios Dvasios darbas mūsų širdyse. Motinystė kasdienybėje atskleidžia, kiek mums trūksta kantrybės ar susivaldymo, bet dėl to nereikia nusivilti. Dievas nori, kad leistume mus keisti. Jis neieško tobulų mamų. Jis ieško atvirų širdžių, pasiruošusių gyventi Dievo valios įtakoje.
Kai jaučiatės nevertos
Daug mamų šiandien jaučiasi pavargusios, kaltos ar nepakankamai gerai išauklėjusios savo vaikus. Pasaulis kelia aukštus standartus: tobula mama, tobula žmona, tobula šeima. Tačiau Dievo žodis sako kitaip. Pakanka tau mano malonės, nes mano stiprybė tampa tobula silpnume (2 Kor 12, 9). Dievas veikia ne per mūsų tobulumą, bet per mūsų priklausomybę nuo Jo. Mama, kuri klysta, bet keičiasi ir ieško Dievo, yra stipresnė nei ta, kuri bando viską padaryti savo jėgomis.
Praktinis kvietimas
Kaip tai apsireiškia šiandien? Saugok savo širdį – skirk laiko Dievui, net jei tai tik kelios tylos minutės. Maldoje pavesk savo vaikus Dievui. Leisk Jam keisti tavo reakcijas – ne tik veiksmus, bet ir širdį. Nepamiršk malonės – sau ir kitiems.
Brangios mamos, jūsų darbas dažnai nepastebimas, bet Dievo akyse labai brangus. Jūsų charakterio formavimas yra šventas procesas. Šis kvietimas – leisti Dievui keisti mūsų širdis – galioja mums visiems. Esu tikras, kad Tas, kuris pradėjo jumyse gerą darbą, jį ir užbaigs iki Kristaus Jėzaus dienos (Fil 1, 6).
Tegul Dievas sustiprina kiekvieną mamą, teikia išminties, ramybės ir džiaugsmo. Ir tegul jūsų gyvenimas tampa gyvu Jo malonės liudijimu.
_64x64_9de.jpg)
