Kelionė į pažado žemę

Metams bėgant Dievas į mūsų širdis įdeda troškimus ir svajones. Kreipdamas mūsų žvilgsnius į pačius nuostabiausius dalykus ir mažais žingsneliais vesdamas pažadėtosios žemės link. Mums žvelgiant į savo svajones dažnai jos atrodo nepasiekiamos kaip dangaus žvaigždynai. Tačiau Viešpats savo žodžiu mus drąsina ir teikia vilties, ragindamas pasitikėti Juo. Žvelgti į Tą, kuriam nėra negalimų dalykų. Daug sumanymų turiu jūsų gerovei, o ne nelaimėms, ir ateitį su viltimi, – sako Viešpats.

Žvelgdama į savo gyvenimo kelionę, į Šventąjį Raštą, matydama nuostabius Dievo darbus, Jo ištikimybę, pastebėjau dėsningumus, lydinčius mus kelionėje į pažado žemę. Tai tarsi pamokos, kurias turime išmokti, kliūtys, kurias turime praeiti, džiaugsmai, kuriuos galime išgyventi.

Visos svajonės, visi širdies troškimai pirmiausia yra laiko išbandomi. Išbandomi laiko, kuris kartais atrodo mums toks negailestingas. Svajonės, kurių išsipildymą norėtume matyti, tampa tokios tolimos šiandien. Taip dažnai pasistiebę aukštyn mes norime pasiekti savo svajonių žvaigždynus. Tai, ko mes labiausiai trokštame, norime turėti dabar. Deja, Ekleziastas sako: Viskam yra laikas. Ir tam, kad nesukluptume šios kelionės atkarpoje, Dievas mus stiprina, guodžia ir ragina pasitikėti Juo, o nesiremti savo supratimu.

Dažnai kliūtimi tampa mūsų protas, kuris pradeda abejoti Dievo pažado realumu, ir ragina mus imtis veiksmų patiems, savo jėgomis siekti to, ko mes norime. Kartais elgiamės panašiai kaip Abraomas: jam buvo sunku laukti savo pažado sūnaus, todėl jis nusprendė pats įvykdyti Dievo jiems skirtą sumanymą.

Tačiau tai nereiškia, kad mes turime tik žvelgti į nuostabų dangų ir laukti, kol pažadas lyg žvaigždė nukris mums į delną. Tai yra kelionė. Ir kelionėje mes einame. Galbūt mažais žingsneliais, bet savo tikslo link. Yra dalykų, kuriuos mes turime atlikti šiandien, kad pasiektume rytojų. Jei svajojame būti mokytojais, natūralu, kad turime mokytis jais būti. Kartais yra laikas, kai ašarodami sėjame, bet vieną dieną su džiaugsmu pjauname. Galbūt reikia kai ką prarasti, kad atrastume naujus dalykus? Ir šioje kelionėje Dievas, rodydamas kelią, veda mus individualiai.

Kai horizonte nušvinta šviesa ir artėjame prie savo tikslo, aplinkybės pradeda liudyti, kad tai, ko taip ilgai laukei ir troškai, išsipildo. Tai patvirtina ir žemė, ir dangus.

Geros kelionės!

Bendrinti: