LEBB tikslas, vizija ir misija

Jūsų dėmesiui siūlome vaizdo įrašų ciklą, kuriame Lietuvos evangelinių bažnyčių bendrijos vadovai pristatys svarbiausius LEBB aspektus – viziją, misiją, teologijos raidą, valdymo struktūrą ir pan. Šiame įraše apie Lietuvos evangelinių bažnyčių bendrijos misiją, viziją, svarbą ir ateitį su LEBB Pastorių tarybos pirmininku Ramūnu Jukna kalbėjosi Sigita Linkytė. Apačioje pateikiamas pokalbio tekstas.

 

 

Kodėl mes, bažnyčios, esame kartu, o ne po vieną?

Istoriškai taip susiklostė, kad LEBB susikūrė iš kelių bendruomenių, kurios turėjo misijinę viziją – suvokė, kad Lietuvoje reikia skelbti Evangeliją, kurti bažnyčias. Mus, kaip bendriją, jungia draugystės saitai ir panašus supratimas, kaip tarnauti Viešpačiui ir žmonėms. Be to, mūsų veiklai būdingas tam tikras istorinis tęstinumas – esame bendrija bažnyčių, kurios jau daugiau nei 20 metų gyvuoja skirtinguose Lietuvos miestuose.

Mūsų pagrindinė vizija – pažinti Kristų ir Jo pažinimą perteikti kitiems. Manau, kad šiandien yra atsinaujinimo laikotarpis, kurio metu mums reikia iš naujo kelti klausimus ir permąstyti daugelį dalykų, skaitant Dievo žodį, meldžiantis, diskutuojant, ieškant atsakymų, bandant suprasti kultūrą ir laikmetį. Turime iš naujo įsivardyti viziją ir tikslus: kaip yra šiandien ir ką norėtume matyti po penkerių ar dešimties metų. Ir to atkakliai siekti pasitikint Dievu, pasitikint tuo, ką Jis pradėjo mumyse, ir tuo, ką aš įsitikinęs, nori tęsti ir atbaigs iki mums paskirto laiko.

Kokie privalumai priklausyti bendrijai?

Manau, kad vienas iš svarbesnių dalykų – suvokimas, kad aš priklausau tam tikram didesniam bendruomeniniam dariniui (esame dalis judėjimo, o ne savarankiškos bažnyčios). Palaikomi draugystės ir brolystės ryšiai taip pat labai svarbūs – jie padeda susivokti, susiderinti tarpusavyje, kalbėtis, melstis, palaikyti vieniems kitus, ypač sunkiomis dienomis, kaip ir rašoma Šventajame Rašte – drauge geriau negu vienam. Daugiau patarėjų teikia saugumą, todėl tai, kad esame vieni kitiems įsipareigoję, atskaitingi, yra privalumas. Manau, labai svarbu, kad tokie įpareigojantys ryšiai saugotų mūsų tarnautojus, pastorius, bendruomenių vadovus, skelbiančius Žodį, įvairių kitų sričių tarnautojus ir bendruomenės žmones. Kartais esame silpni, kartais nesąmoningai ar iš silpnumo padarome klaidų, todėl bendrystė, draugystė, susisaistymas tam tikrais ryšiais leidžia jaustis saugesniais – žinoma, tai neleidžia visiškai garantuoti, kad šių dalykų išvengsime, vis dėlto padeda apsaugoti save ir vienas kitą.

Kokia bendrijos ateitis? Ko jai palinkėtumėte?

Manau, kad Dievas nori tęsti savo darbą mūsų tautoje. Esu įsitikinęs, kad žinia apie Jėzų Kristų turi būti paskelbta mūsų kartai. Žmonėms reikia Gerosios naujienos. Jiems reikia išgirsti, ką Kristus padarė dėl mūsų, kokią kainą Dievas sumokėjo per Kristaus auką. Ši žinia išlaisvina, tad tikiu, kad mūsų tauta laukia, jai jos reikia. Tikiu, kad Dievas ieško degančių širdžių, bendruomenių, kurios trokštų vykdyti šią misiją. Jau minėjau, kaip mums, kaip bendrijai, reikia iš naujo atrasti ir įvardyti tam tikrus tikslus ir uždavinius, įgyti drąsos ir pasitikėti Dievu, kad jeigu Jis ragina veikti, duos ir gebėjimų įvykdyti tuos darbus, bus ištikimas ir lydės mus šioje tarnystėje.

Kiekvienai bendruomenei, vadovui, tarnautojui norėčiau palinkėti drąsiai judėti pirmyn, būti atviram ieškoti Dievo ir autentiško ryšio su Kristumi – juk per tai Dievas gali mus pamokyti, vesti į atgailą, padrąsinti, įkvėpti. Linkiu drauge žygiuoti per Lietuvą pergalingame Evangelijos skelbimo žygyje: skelbti Gerąją naujieną, kurti bendruomenes, drąsinti žmones, įkvėpti mūsų tautą kūrybai, darbui Dievo šlovei ir garbei.

Bendrinti: