Pasišventimas

Žvelgdami į Jėzaus gyvenimą žemėje matome, kad Jis buvo visiškai atsidavęs savo dangiškajam Tėvui ir  atliko Jam patikėtą misiją iki galo. Jėzus yra mums pavyzdys, kaip sekti Dievu, kaip nešti kryžių, kaip nepalūžti, kai ateina sunkūs laikai.

Pasišventimas Dievui kainuoja. Dievas ieško atsidavusių Jam žmonių. Dievas nori mus naudoti šimtu procentų, bet nuo mūsų priklauso, ar mes atsiduosime Jam. Kiek mes Jį mylime, tiek mes ir pasišvenčiame. Apaštalas Paulius rašo: Ir kurie yra Kristaus, tie nukryžiavo kūną su aistromis ir geismais (Gal 5, 24).

Pranašas Izaijas kviečia ieškoti Viešpaties, kol galima Jį rasti, ragina šauktis Jo, kol Jis arti (Iz 55, 6). Izaijas suprato, kaip svarbu būti arti Viešpaties, gyventi Jo artume, nes tik Dievo artume bus viskas nugalėta. Tik gyvendami Dievo artume mes pradedame žiūrėti į aplinkybes visiškai kitaip – mūsų žvilgsnis pasikeičia ir auga pasitikėjimas Dievu.

Samsono istorija

Teisėjų knygos 15 skyriuje aprašyta Samsono istorija. Skaitydami šią istoriją matome, kad Samsonas buvo pašauktas, tarnavo, bet nebuvo iki galo pasišventęs Dievui. Samsonas turėjo silpnybę gražioms moterims, bet jis nekovojo su šia savo silpnybe, tad galiausiai tai jį ir pražudė. Samsonas moteris mylėjo labiau negu Dievą, ir toks pasidalijimas jam labai brangiai kainavo – Samsonas buvo sukaustytas grandinėmis, jam buvo išdurtos akys.

Taip, norint pasišvęsti Dievui, reikia mokėti kainą, tačiau nepasišventimas taip pat turi savo kainą. Bet kurioje srityje – sporte, mene ar versle, – kur norime pasiekti rezultatų, visada reikia mokėti kainą, sunkiai dirbti, atsidėti tam dalykui. Žmonės pasiekia aukštų rezultatų dėl to, kad pasišvenčia tam, ką daro, sunkiai dirba ir, atsisakydami kitų dalykų, ryžtingai siekia savo tikslo. Jei Samsonas būtų visiškai pasišventęs Dievui, skaitytume visai kitokią istoriją.

Dovydo istorija

Viešpats yra mano šviesa ir mano išgelbėjimas – ko man bijoti? Viešpats yra mano stiprybė – prieš ką man drebėti? (Ps 27, 1).

Ši ir kitos panašios psalmės galėjo gimti tik savo Dievą pažįstančio žmogaus, kuris daug laiko praleido slaptoje su Juo, širdyje. Kodėl Dovydas nukovė Galijotą? Nes Dovydas buvo drąsus, o drąsa kilo iš to, kad puikiai pažinojo savo Dievą. Nors filistinas niekino Dovydą, tyčiojosi iš jo bei keikė savo dievais, Dovydas nepabūgo, nes buvo užtikrintas, kad ši kova yra Dievo (1 Sam 17, 4147). Istorija baigėsi tuo, kad Dovydas įveikė filistinų milžiną mėtykle ir akmeniu.

Taip, ir Dovydas darė daug klaidų, net nužudė nekaltą žmogų, kad galėtų pasisavinti jo žmoną, tačiau Jis mylėjo Dievą, glaudėsi prie Jo ir nuolat ieškojo Jo veido. Vienoje psalmėje jis užrašė: Dieve, Tu esi mano Dievas! Nuo ankstaus ryto Tavęs ieškau, Tavęs trokšta mano siela, kūnas ilgisi Tavęs kaip sausa ir nualinta žemė be vandens (Ps 63, 1).

Pasišventimas – tai atsakas į Dievo meilę.

Dešimt mergelių

Evangelijos pagal Matą 25 skyriuje randame Jėzaus palyginimą apie dešimt mergelių, iš kurių penkios buvo protingos, o penkios – kvailos: Tada su dangaus karalyste bus panašiai kaip su dešimtimi mergaičių, kurios, pasiėmusios savo žibintus, išėjo pasitikti jaunikio. Penkios iš jų buvo protingos ir penkios kvailos. Kvailosios pasiėmė žibintus, bet nepasiėmė aliejaus. Protingosios kartu su žibintais pasiėmė induose ir aliejaus. Jaunikiui vėluojant, visos pradėjo snausti ir užmigo. Vidurnaktį pasigirdo šauksmas: ‘Štai jaunikis ateina! Išeikite jo pasitikti!’ Tada visos mergaitės atsikėlė ir taisėsi žibintus. Kvailosios prašė protingųjų: ‘Duokite mums savo aliejaus, nes mūsų žibintai gęsta!’ Protingosios atsakė: ‘Kad kartais nepristigtų ir mums, ir jums, verčiau eikite pas pardavėjus ir nusipirkite’. Joms beeinant pirkti, atėjo jaunikis. Kurios buvo pasiruošusios, įėjo kartu su juo į vestuves, ir durys buvo uždarytos. Vėliau atėjo ir anos mergaitės ir ėmė prašyti: ‘Viešpatie, viešpatie, atidaryk mums!’ O jis atsakė: ‘Iš tiesų sakau jums: aš jūsų nepažįstu!’ Taigi budėkite, nes nežinote nei dienos, nei valandos, kurią Žmogaus Sūnus ateis (Mt 25, 1–13).

Šioje istorijoje kalbama ne apie netikinčius, bet apie tikinčius žmones, nes visos mergelės ėjo pasitikti jaunikio, vadinasi, visos tikėjosi jį sutikti. Tačiau jas skyrė vienas dalykas – vienos pasiėmė žibintams aliejaus, o kitos – ne. Tas aliejus simbolizuoja Dievo artumą, Jo Dvasios aliejų, nuolatinį Viešpaties ieškojimą, bendravimą su Juo slaptoje. Protingosios mergelės šio aliejaus nepristigo, jos buvo pasišventusios Dievui, o kvailosios mergelės, nors ir pradėjo taip pat, tačiau vėliau nesirūpino ieškoti Dievo ir to pasekmės buvo labai skaudžios.

Visos istorijos Biblijoje yra užrašytos ne veltui, bet mums pamokyti, kad pasirinktume teisingai. Samsonas ir Dovydas buvo pašaukti Dievo tarnai, bet pirmasis, nors ir teisė Izraelį 20 metų, bet ne iki galo išpildė savo pašaukimą. O Dovydo širdis visada priklausė Viešpačiui, nors jis ir daug kartų klydo, padarė ne vieną klaidingą sprendimą savo gyvenime.

Dievas ieško pasišventusių žmonių, tokių kaip Dovydas. Mums svarbu išmokti Biblijoje užrašytas pamokas – te pagrindinis mūsų tikslas būna Jėzus, siekime pažinti Jį, ieškokime Jo, nesielkime kaip tos kvailosios mergelės, kad durys nebūtų užtrenktos mums prieš pat nosį. Dabar yra laikas ieškoti Viešpaties: Ieškokite Viešpaties, kol galima Jį rasti, šaukitės Jo, kol Jis arti (Iz 55, 6).

Bendrinti: