Siekime nevystančio vainiko

Argi nežinote, kad lenktynėse bėga visi, bet tik vienas gauna laimėtojo apdovanojimą? Taigi bėkite taip, kad laimėtumėte! Kiekvienas varžybų dalyvis nuo visko susilaiko; jie taip daro, norėdami gauti vystantį vainiką, o mes – nevystantį. Todėl aš bėgu nedvejodamas ir grumiuosi ne kaip į orą smūgiuodamas, bet tramdau savo kūną ir darau jį klusnų, kad, kitiems skelbdamas, pats netapčiau atmestinas (1 Kor 9, 24–27).

Rašydamas laišką Korinto bažnyčiai apaštalas Paulius pateikia kaip pavyzdį sportininką, kuris siekia apdovanojimo. Kad galėtų palaikyti sportinę formą ir laimėti apdovanojimą, šis susilaiko nuo tam tikrų dalykų savo gyvenime. Krikščionims apaštalas rašo, kad šie siektų ne šio pasaulio laimėjimų ir apdovanojimų, bet tokio apdovanojimo, kuris turi išliekamąją vertę, t. y. niekada nenuvystantis vainikas. Toks pasakymas tarsi nurodo į jo vertę ir kokybę, jog tai yra amžina. Šio laiško turinys rašomas Pauliui būnant pačioje tarnavimo viršūnėje, kai jis nenuilsdamas skelbė Evangeliją įvairiose Mažosios Azijos ir Europos vietovėse. Įkvėptas Kristaus pasekėjų atsivertimo bei Evangelijos sklaidos Efeze, kur šitaip galingai Viešpaties žodis plito ir ėmė viršų (Apd 19, 20), kur apaštalui mokant vienoje iš vietinių mokytojų mokykloje dvejus metus, ir visi Azijos gyventojai, tiek žydai, tiek graikai, išgirdo Viešpaties Jėzaus žodį (Apd 19, 10). Jis žinojo, ką reiškia susilaikyti, nedvejoti, tramdyti savo kūną. Paulius žinojo, kokią kainą teks mokėti kiekvienam, kuris norės gauti apdovanojimo vainiką, nes jis pats bėgo šiose lenktynėse. Baigus šias lenktynes, už finišo tiesiosios laukia niekada nevystantis vainikas.

Aš kovojau gerą kovą, baigiau bėgimą, išlaikiau tikėjimą. Nuo šiol manęs laukia teisumo vainikas, kurį aną dieną man duos Viešpats, teisingasis Teisėjas, – ir ne tik man, bet ir visiems, kurie pamilo Jo pasirodymą (2 Tim 4, 7–8).

Gyvenimo pabaigoje apaštalas rašo savo mokiniui ir ištikimam pasekėjui Timotiejui – jis baigė bėgimą ir, svarbiausia, išlaikė tikėjimą. Jo „varžybų“ Teisėjas yra teisingas. Su vidiniu  užtikrintumu Paulius teigia, kad visiems, pamilusiems Viešpatį ir ištikimai bėgusiems – nedvejojant, bet tikint Juo, – šis Teisėjas duos teisumo vainiką. Tai viso gyvenimo, pasišventimo bėgti išlaikant tikėjimą įvertinimas.

Viename iš laiškų, rašytų iš kalėjimo Romoje, Filipų miesto tikintiesiems Paulius dalinasi savo ryžtu:

Veržiuosi į tikslą aukštybėse, siekiu apdovanojimo už Dievo pašaukimą Kristuje Jėzuje (Fil 3, 14). Apaštalo tikslas – ne čia žemėje, o Danguje, nematomoje realybėje – ir pasiekiamas jis tik veržlumu. Jis matė tikslą – apdovanojimą, kuris bus įteiktas aukštybėse. Apie tai skaitydami neabejojame tuo, ko siekė šis Dievo pašauktas tarnystei vyras. Vyras, kuris paliko vieną iš ryškiausių pėdsakų žmonijos istorijoje, iš kurio rašytų laiškų šiandien mokosi daugelis žmonių pasaulyje. Visi pasaulio krikščionys kviečiami siekti to paties, ko siekė apaštalas Paulius, – veržtis pro kliūtis, grumtis su iškylančiais sunkumais, bėgti nedvejojant Kristaus pašaukimu bei išlaikyti tikėjimą Viešpačiu, kad gyvenimo finiše gautų ištikimybės ir teisumo vainiką. Vainiką, kurį pažadėjo pats Jėzus Kristus: Būk ištikimas iki mirties, ir Aš tau duosiu gyvenimo vainiką (Apr 2, 10).

Tad veržkimės, bėkime drauge, kad metui atėjus Viešpats ištartų: Gerai, šaunusis ir ištikimasis tarne! <...> Eikš į savo šeimininko džiaugsmą! (Mt 25, 21).

Bendrinti: