Apsvarstykime

Kodėl mums tai turėtų būti aktualu? Mintis, kuri gali kilti išgirdus apie laišką, parašytą hebrajų kilmės krikščionims pirmame amžiuje. 

Pabandykime trumpai žvilgtelėti, kas atsitiko laiško adresatams, ką laiško autorius jiems rašo ir kuo tai mums aktualu šiandien.

Tie pirmojo amžiaus hebrajai patikėjo, kad Jėzus iš Nazareto yra Kūrėjo siųstas Izraelio karalius, kurio atėjimą skelbė Šventojo Rašto pranašai. Tačiau einant laikui jiems ėmė kilti abejonės. Jie nesitikėjo sulaukti persekiojimų dėl savo tikėjimo. 

Tie pirmojo amžiaus krikščionys išgirdo žinią apie Jėzaus prisikėlimą iš mirusiųjų ir žengimą dangun, apie kurios tikrumą pats Kūrėjas paliudijo įvairiais savo Dvasios pasireiškimais. Jie tikėjosi, kad Jo pažadas sugrįžti išsipildys labai greitai, bet įvykiai klostėsi kitaip. Juos ėmė persekioti Jėzumi nepatikėję tautiečiai, vadindami tėvų religijos išdavikais ir paklydėliais. Buvo išplėštas jų turtas. Tautiečiai juos visaip ragino ir įkalbinėjo grįžti prie judaizmo. 

Laiško adresatai ėmė svarstyti, ar nesugrįžus prie šimtmečiais vykusios Kūrėjo nustatytos tarnavimo tvarkos.

Ir štai, būdama tokioje pasirinkimų kryžkelėje, tikinčiųjų bendruomenė gauna laišką, raginantį atidžiai apsvarstyti girdėtą Evangelijos žinią ir neatsitraukti nuo Dievo suteiktos vilties. Kadangi hebrajų kilmės krikščionys gerai žinojo Šventuosius savo tautos Raštus, laiško autorius jais remdamasis rodė, jog visos Senajame Testamente nurodytos apeigos yra tik dvasinės tikrovės atspindys, o ne pati tikrovė. Jis aiškino, kad Kristaus Evangelijos atneštos permainos buvo jau seniai išpranašautos, ir visi šventieji hebrajų raštai tai liudija. Visais laikais tikrieji Kūrėjo garbintojai sulaukdavo pasipriešinimo bei sunkumų. Nebuvo nė vieno Senojo Testamento pranašo, kurio nepersekiotų jo amžininkai. O didžiausio pasipriešinimo susilaukė jų išpranašautas Izraelio karalius.

Todėl ir mes, tokio didelio debesies liudytojų apsupti, nusimeskime visus apsunkinimus bei lengvai apraizgančią nuodėmę ir ištvermingai bėkime mums paskirtose lenktynėse, žiūrėdami į mūsų tikėjimo pradininką ir atbaigėją Jėzų. Jis vietoj sau priderančio džiaugsmo, nepaisydamas gėdos, iškentėjo kryžių ir atsisėdo Dievo sosto dešinėje. Apsvarstykite, kaip Jis iškentė nuo nusidėjėlių tokį priešiškumą, kad nepailstumėte ir nesuglebtumėte savo sielomis! (Laiško hebrajams 12 skyriaus 1–3 eilutės)  


 

Bendrinti: