Ar iki septynių?

Kalbėjosi du žmonės iš skirtingų pasaulių, nors daugelis nesutiktų, kad jie yra skirtingų pasaulių atstovai. Tai apaštalas Petras ir Jėzus Kristus.

Petras paklausė savo Mokytojo: Viešpatie, kiek kartų turiu atleisti savo broliui, kai jis man nusideda? Ar iki septynių kartų? (Evangelijos pagal Matą 18 skyriaus 21 eilutė). Jis išgirdo atsakymą, kurio nesitikėjo: Aš nesakau tau – iki septynių kartų, bet iki septyniasdešimt septynių (ten pat, 22 eilutė).

Petro pasaulyje atleisti iki septynių kartų buvo ypatinga atlaidumo apraiška, o Jėzus prabilo apie nepalyginamai didesnį atlaidumą ir pasakė Petrui palyginimą apie Dangaus karalystę, kuri panaši į karalių, sumaniusį atsiskaityti su savo tarnais.

Valdovui pradėjus apyskaitą, jam atvedė vieną labai daug įsiskolinusį pavaldinį. Mūsų pinigais jo skola būtų milijardai eurų. Kadangi jis neturėjo iš ko grąžinti, karalius įsakė tą pavaldinį su visa jo šeima parduoti į vergiją, taip pat parduoti visą jo nuosavybę, kad būtų sumokėta skola. Skolininkas maldavo valdovo dar palaukti, žadėjo viską sugrąžinti. Karalius pasigailėjo savo pavaldinio, paleido jį bei dovanojo skolą.

Vos išėjęs tas žmogus sutiko savo bendradarbį, kuris buvo jam skolingas mūsų pinigais šešis tūkstančius eurų ir ėmė reikalauti tų pinigų. Bendradarbis maldavo palaukti, tačiau žmogus buvo negailestingas ir atidavė jį antstoliams.

Tas poelgis neliko nepastebėtas kitų karaliaus valdinių, kurie papasakojo apie įvykį valdovui. Valdovas liepė atvesti negailestingąjį pavaldinį ir įkalino, kol sugrąžins visą skolą.

Palyginimas kalbėjo apie konkretų istorinį laiką ir situaciją. Jėzaus Kristaus atėjimas – tai prasidėjusi Dievo apyskaita, o Petras – vienas pirmųjų atsiskaityti atvestų valdinių, kuriam Dievas atleido neįsivaizduojamai didelę skolą. Tačiau Petras to iš tiesų dar nebuvo supratęs, todėl skrupulingai skaičiavo, iki kelių kartų turėtų atleisti savo broliui. Jis dar nesuprato, kad už jo skolą pats Dievas Sūnus mirdamas ant kryžiaus atiduos savo gyvybę.

Palyginimą Jėzus užbaigė žodžiais, perspėjančiais visų kartų tikinčiuosius: Taip ir mano dangiškasis Tėvas pasielgs su jumis, jeigu kiekvienas iš širdies neatleisite savo broliui jo nusižengimų (ten pat, 35 eilutė).