Ir jei vien tik šiame gyvenime mes viliamės Kristumi, tai esame labiausiai apgailėtini iš visų žmonių (Apaštalo Pauliaus Pirmojo laiško korintiečiams 15 skyriaus 19 eilutė).
Kodėl apaštalas Paulius išsakė tokią mintį, rašydamas laišką korintiečiams?
Jis sužinojo, jog kai kurie Korinto krikščionys patikėję Kristumi toliau vadovavosi graikiška pasaulėžiūra, vadindami kūną sielos kalėjimu, ir galvojo, kad nebus mirusiųjų prisikėlimo, nes, jų supratimu, tai nereikalinga.
Prabildamas korintiečiams mirusiųjų prisikėlimo klausimu, apaštalas visų pirma primena Evangeliją: Pirmiausia jums perdaviau tai, ką pats gavau: kad Kristus numirė už mūsų nuodėmes, pagal Raštus; ir kad Jis buvo palaidotas, ir kad buvo prikeltas trečią dieną, pagal Raštus (ten pat, 3–4 eilutės). O tuomet nusistebėjo, kaip kai kurie iš jų sako, jog nėra mirusiųjų prisikėlimo. Jeigu mirusieji nebus prikelti, tai ir Kristus nebuvo prikeltas. Tokiu atveju Evangelijos žinia netenka prasmės, ir patikėję Kristumi tebėra savo nuodėmėse. Krikščionys, atmetę mirusiųjų prisikėlimą, pameta iš akių didingą ateities perspektyvą: Taip ir parašyta: „Pirmasis žmogus Adomas tapo gyva siela“; paskutinysis Adomas – gyvybę teikiančia dvasia. <...> Pirmasis žmogus – iš žemės, žemiškas; antrasis žmogus – Viešpats iš dangaus. Koks buvo žemiškasis, tokie yra ir žemiškieji, o koks yra dangiškasis, tokie yra ir dangiškieji. Ir kaip nešiojame žemiškojo atvaizdą, taip nešiosime ir dangiškojo atvaizdą (ten pat, 45 ir 47–49 eilutės).
Kai šis laikinasis gyvenimas užgožia vidinį akiratį, mirusiųjų prisikėlimas ima atrodyti kaip graži pasaka. Negi iš tiesų svarbu tikėti, kad patikėjusiųjų Kristumi kūnai bus prikelti ir panašūs į Jo šlovingą kūną? Atrodytų, tegul tik šis gyvenimas tikint Kristumi būna be didelių vargų bei nelaimių, ir užteks. Kas žino, kaip ten bus anapusinėje ateityje? Kur garantijos, kad tą ateitį pasieksime? Geriau žvirblis rankoje negu briedis miške.
Nepasiduokime tokioms mintims. Įsiklausykime į apaštalo žodžius: ... mes turime dangaus pilietybę, ir iš ten mes karštai laukiame Gelbėtojo, Viešpaties Jėzaus Kristaus, kuris pakeis mūsų gėdingą kūną ir padarys jį panašų į savo šlovingą kūną ta jėga, kuria Jis visa palenkia sau (Apaštalo Pauliaus Laiško filipiečiams 3 skyriaus 20–21 eilutės).
_64x64_9de.jpg)
