.jpg)
Šventasis Raštas – Kūrėjo įkvėpta knyga, sudėta iš daugelio skirtingų autorių tekstų, užrašytų maždaug per tūkstantį metų. Ji mums atskleidžia, kaip atsiradome, iš kur kilome, kodėl dabar patiriame įvairiausius vargus, kodėl nesugebame išspręsti kylančių problemų, kas iš tikrųjų gali išgelbėti iš nevilties ir kas vyks ateityje.
Gali pasirodyti keista, jog apie mūsų ateitį mums kalba dviejų tūkstantmečių senumo raštai. Ar gali taip būti, kad pirmame amžiuje ir dar anksčiau gyvenę žmonės, įžvelgė tokią tolimą ateitį?
Šiandien sunku pasakyti, kiek jie patys suvokė, apie kokius istorinius tolius kalbėjo rašydami. Galėtume juos palyginti su žmogumi, matančiu daugybę kalnų. Matant daug kalnų viršūnių, susiliejančių tarsi į vieną kalnų masyvą, labai sunku pasakyti, kokie atstumai tarp tų kalnų.
Tačiau mums neturėtų būti labai svarbu, kiek aiškiai Šventojo Rašto autoriai suvokė istorinius nuotolius. Svarbiausia, jog Kūrėjas pasirinko per jų raštus atskleisti esminį žmonijos istorijos įvykį ir ateities vaizdus.
Kaip praeityje, taip ir šiandien labai keistai skamba žinia, jog esminis žmonijos istorijos įvykis yra vieno konkretaus žmogaus, Jėzaus iš Nazareto, gyvenusio pirmame amžiuje, žeminanti bei kankinanti mirtis ir prisikėlimas iš mirusiųjų. Prisikėlus iš mirusiųjų Jam buvo suteikta visa valdžia danguje bei žemėje. Iki laiko Jis atsisėdo Dievo Tėvo dešinėje danguose ir nustatytu laiku sugrįš į Žemę, o dabar yra žemės gyventojų pasirinkimo metas. Kūrėjas tokiu būdu į puikybę pasikėlusios žmonijos išmintį pavertė kvailyste.
Istorijos pradžioje pirmieji žmonės susižavėjo melu, pasirinko patys, be Kūrėjo, spręsti, kas yra gerai, o kas blogai, ir pasuko susinaikinimo keliu. Paniekinus tiesą, visų žmonių laukė amžina neviltis. Tačiau Kūrėjas nenusisuko nuo savo kūrinių. Jis pats tapo kaip vienas iš mūsų ir prisiėmė teisingą bausmę savo kūrinių vietoje, kad kiekvienas, patikėjęs Jo atliktu darbu, būtų išgelbėtas iš amžinos nevilties.
Deja, ne visi žmonės įsikibo į gelbstinčią Kūrėjo ranką. Daugelis vadovavosi ir tebesivadovauja iš protėvių paveldėtu melu, kad patys savo jėgomis gali būti dievais.
Todėl, kaip atskleidžia Šventasis Raštas, prieš sugrįžtant Viešpačiui Jėzui Kristui, teisėtam žmonijos Valdovui ir Teisėjui, taps akivaizdžiai matomas Kūrėją paniekinusių žmonių blogis.
