Brangiausia laisvė

Jaunas vyras kalbėdamas stebino savo klausytojus, net tuos tvarkos saugotojus, kurie atėjo jo suimti. Kai tvarkos sargai sugrįžo pas juos pasiuntusius valdžios atstovus neįvykdę jų nurodymo, viskas, ką jie galėjo pasakyti savo pateisinimui, buvo nuostabos pilni žodžiai: „Joks žmogus niekada taip nėra kalbėjęs.“

Klausydami jo daugelis žmonių patikėjo, kad jis yra tikrasis tautos vadovas. Tuomet tas jaunas žmogus (trisdešimt kelių metų) kalbėjo juo patikėjusiems tautiečiams: „Jeigu būsite labai dėmesingi tam, ką jums kalbu, ir nepamiršite mano žodžių, bet kasdien juos prisimindami mąstysite apie tai, kas buvo pasakyta, jūs iš tiesų būsite mano pasekėjai ir suprasite, kaip viskas yra iš tikrųjų. Neiškreiptas tikrovės suvokimas jus išlaisvins.“

Išgirdę šiuos žodžius, klausytojai pasipiktino. „Mes nesame vergai. Kaip tu gali sakyti, jog tapsime laisvi? Negi tu manai, kad mes vergaujame, ir mums reikalingas išlaisvinimas?“ Tie žmonės galvojo, jog tiki tuomet buvusia Šventojo Rašto dalimi, kuri šiandien vadinama Senuoju Testamentu. Jie buvo įsitikinę, kad yra Kūrėjo pažadų, kažkada duotų jų protėviui, paveldėtojai. Jaunas vyras aiškino jiems, ką turėjo omeny, kalbėdamas apie laisvę. „Kiekvienas žmogus, kuris peržengia Kūrėjo nustatytą gyvenimo tvarką, yra pavergtas nedorybės. Jis elgiasi nedorai ir kitaip elgtis nebesugeba. Jis negali paveldėti Kūrėjo pažadų. Toks žmogus neturi jokios galimybės pats išsivaduoti iš savo vergystės. Pavergtuosius gali išlaisvinti tik tas, kuris niekada nebuvo apgautas ar apsigavęs ir niekuomet neperžengė Kūrėjo duotų gyvenimo dėsnių“.

Tačiau klausiusieji kalbėtojo žodžių dar aršiau piktinosi: „Kodėl tu su mumis taip kalbi? Mes esame savo protėvio palikuonys ir turime Kūrėjo pažadų paveldėjimo teisę.“

Tie žmonės nesuprato, kad su jais kalbėjo pats žmogumi tapęs Kūrėjas. Jų puikybė neleido jiems išgirsti tiesos ir priimti teikiamos laisvės.

Nekartokime jų klaidų. Mes visi leidžiamės apgaunami ir apsigauname. Nėra nė vieno žmogaus (išskyrus tą trisdešimt kelių metų vyrą, Jėzų iš Nazareto), kuris nebūtų pavergtas nedorybės. Pripažinkime savo padėtį ir priimkime ištiestą pagalbos ranką. Jeigu Jėzus Kristus, kuris paaukojo save už mūsų nuodėmes, mirdamas ant kryžiaus, ir prisikėlė iš numirusių, mus išlaisvins iš vergavimo nedorybei, iš tiesų būsime laisvi (remiantis Evangelijos pagal Joną 7 ir 8 skyriais).