Du šeimininkai

Kodėl yra pasakyta, kad niekas negali tarnauti dviem šeimininkams, ir ką reiškia toks tarnavimas? Kaip tai atrodo, kai tarnaujame dviem vadovams? Esame pasidalinę ir galiausiai vieno vadovo nurodymai tampa svarbesni negu kito.

Niekas negali tarnauti dviem šeimininkams: arba jis vieno nekęs, o kitą mylės, arba vienam bus atsidavęs, o kitą nieku vers. Negalite tarnauti Dievui ir Mamonai (Evangelijos pagal Matą 6 skyriaus 24 eilutė).

Šį pamokymą pasakė Jėzus Kristus, kalbėdamas apie Dievą ir pinigus. Jo amžininkai, religingi izraelitai, buvo įsitikinę, jog svarbu labai uoliai laikytis religinių tautos tradicijų, atlikti nustatytas apeigas ir lūpomis garbinti Kūrėją, tačiau praktiškai elgėsi vadovaudamiesi požiūriu, kad jų kasdienybė priklauso ne nuo Kūrėjo, bet nuo turimų pinigų.

Kaip išsivaduoti iš tokios padėties? Galima pasukti tuo keliu, kuriuo eina didžioji visuomenės dalis – svarbu ekonomika, o kai gyvenimas bus ekonomiškai aprūpintas, galėsime pagalvoti ir apie sielos poreikius.

Tačiau Jėzus Kristus mokė priešingai: „Siekite, kad vienintelis jūsų valdovas būtų Kūrėjas, ir ekonomika susitvarkys.“ Jis tai pasakė kiek kitokiais žodžiais: Pirmiausia ieškokite Dievo karalystės ir Jo teisumo, o visa tai bus jums pridėta (Evangelijos pagal Matą 6 skyriaus 33 eilutė).

Kodėl Jėzus taip kalba? Mums tai atrodo keista ar net fanatiškai radikalu. Negi, norėdami būti iš tiesų dievoti, turime tapti religiniais fanatikais?

Mūsų pažiūros bei elgesys priklauso nuo to, kaip matome bei suprantame tikrovę. Ar suvokiame Kūrėjo realumą? Kas mums yra tikresnis – Kūrėjas ar ekonomika? Kieno rankose iš tiesų yra mūsų gyvybė?

Kol vidinėmis akimis nematome Kūrėjo didybės, Jo realumo, kalbėti apie Jo viešpatavimą – tuščia. Tai tik religinis fasadas, nemylimas šeimininkas, kurio nurodymus visada gali pakeisti kitas valdovas – pinigai.

Jeigu teisingai nematysime tikrovės vaizdo, visuomet būsime suklaidinti. Jėzaus žodžiai mums atrodys kvailystė, o mūsų turimas požiūris – tikroji išmintis. Girdėsime mūsų Gelbėtojo žodžius ir šaipysimės, nes galvosime, jog mūsų gyvybė, vertė ir galia priklauso ne nuo Kūrėjo, bet nuo turtų gausos.

Bendrinti: