Gailestingieji

Palaiminti gailestingieji, nes jie susilauks gailestingumo (Evangelijos pagal Matą 5 skyriaus 7 eilutė).

Šiuos žodžius pasakė Jėzus iš Nazareto, atskleisdamas amžiną gyvenimo dėsnį.

Gailestingumo reikia kiekvienam. Visi gimėme bejėgiais kūdikiais, visiškai priklausomais nuo kitų meilės ir gailestingumo. Pasiekusiems senatvės slėnius gailestingumas irgi reikalingas kaip oras. Tik labai išdidūs žmonės galvoja, kad jiems nereikia gailestingumo, kai jie jau pakilo iš kūdikystės ir dar neįžengė į senatvę. Tačiau gailestingumas nėra ta sielos savybė, su kuria ateiname į šį pasaulį. Žmonijos istorija mums liudija daugybę nuolatos pasikartojančių žiaurumo protrūkių. Norėtųsi save įsivaizduoti esant gailestingą ir kurti sau gailestingo žmogaus įvaizdį. Tačiau gailestingumas nėra išorinis rūbas. Nepatyręs gailestingumo žmogus nežino, kaip jis atrodo. O ir tas, kurio buvo pasigailėta, ne iš karto supranta jam suteiktą dovaną.

Tai labai ryškiai iliustruoja vienas palyginimas, kurį Jėzus pasakė labai artimam savo pasekėjui, kai tas paklausė, koks yra gailestingumo saikas ir iki kelių kartų reikėtų atleisti nusižengiančiam artimui. Klausdamas jis išsakė savo nuomonę, pasakydamas, kad septynių kartų tikriausiai užtenka.

Jėzaus atsakymas turėjo sukrėsti klaususį – iki septynis kart septyniasdešimt septynių. Ir tuomet seka palyginimas: Įsivaizduok, jog esi galingo valdovo vergas ir sugebėjai taip prasiskolinti savo šeimininkui, kad šiandienos pinigais tai būtų keli milijardai eurų. Štai, valdovas daro apyskaitą ir liepęs tave atvesti praneša, jog paims iš tavęs viską, ką turi, o tave patį ir visą tavo šeimą parduos vergais. Tu prašai palaukti ir dievagojiesi, kad galiausiai sugebėsi grąžinti. Tavo nuostabai valdovas tavęs pasigaili ir dovanoja visą skolą. Išėjęs be slėgusios naštos, sutinki savo draugą. Jis tau skolingas penkis tūkstančius eurų. Tu kimbi jam į atlapus ir reikalauji grąžinti tai, ką yra skolingas. Jis prašo tavęs palaukti, bet tu atiduodi jį skolų išieškotojams.

Valdovo tarnai tai pamatė ir pranešė jam. Valdovas liepė tave atvesti ir paklausė: „Negi neturėjai pasigailėti savo draugo, kaip aš tavęs pasigailėjau?“ Ir tave patį liepė įmesti į kalėjimą.

Jėzaus pasekėjas, klausęs apie gailestingumo saiką, tuo metu dar nesuprato, kad jo mokytojas yra apsisprendęs paaukoti savo gyvybę už jį ir visus žmones, kad kiekvieno, kuris patikės, būtų pasigailėta.


 

Bendrinti: