Geras

Kur gerumo matas? Kiek daug diskusijų apie tai, koks žmogus iš tiesų yra geras. Turbūt kiekvienam iš mūsų atrodo, kad žinome gero žmogaus požymius. Tačiau, ar iš tikrųjų žinome?

Tai nutiko labai seniai Romos imperijos provincijoje. Jaunas turtingas žmogus stengėsi būti geras. Nuo ankstyvos jaunystės jis stropiai laikėsi šalyje nustatytų elgesio normų. Viskas lyg ir puiku. Buitis aprūpinta, esi visuomenės gerbiamas, ko dar trūksta?

Jaunąjį žmogų neramino esminis klausimas: ar to, kaip jis gyvena ir elgiasi, užtenka, kad jis būtų priimtinas Dievui, ar dar reikia kažką padaryti?

Tuo metu šalyje, apsuptas pasekėjų, vaikščiojo vienas Šventojo Rašto mokytojas, apie kurį sklido kalbos, kad jis esąs didis pranašas. Žmogus kreipėsi į jį, puldamas prieš jį ant kelių ir klausdamas: Gerasis mokytojau, ką turiu daryti, kad paveldėčiau amžinąjį gyvenimą?

Jaunas turtuolis turėjo labai nustebti, nes mokytojo atsakymas prasidėjo ne nurodymais, ką jis turėtų daryti. Mokytojas jo paklausė: Kodėl vadini mane geru? Ir tada paaiškino savo klausimą teiginiu: Vienas Dievas yra geras.

Kaip turėtume tai suprasti? Ar tokią pokalbio pradžią lėmė perdėtas mokytojo kuklumas? Nemanau.

Mes, žmonės, norime būti geri vieni kitų akyse ir dažniausiai esame įsitikinę, jog patys savo jėgomis galime tai pasiekti. Tačiau kokiai tvarkai turime paklusti, kad būtume iš tiesų geri?

Jėzus (toks to mokytojo vardas) aiškiai parodė, kad gerumas yra Kūrėjo monopolis. Jeigu pažįstame mus sukūrusį Dievą ir gyvename pasitikėdami Juo bei Jam paklusdami, esame Jo gerumo dalininkai. Jeigu nusisukame nuo Kūrėjo ir patys nusistatome savo gerumo ribas, esame blogi.

Ką tada mums daryti? Pagal Jėzaus žodžius visi esame blogi, ir nė vienas savo jėgomis nepaveldėsime amžinojo gyvenimo. Žmonėms tai neįmanoma (Evangelijos pagal Matą 10 skyrius).

Tik Dievas gali tai padaryti. Jis ir padarė.

Dievo teisumas, tikėjimu į Jėzų Kristų duodamas visiems, kurie tiki. Nėra jokio skirtumo, nes visi nusidėjo ir stokoja Dievo šlovės, o išteisinami dovanai Jo malone dėl atpirkimo, kuris yra Jėzuje Kristuje (Apaštalo Pauliaus Laiško romiečiams 3 skyriaus 22–24 eilutės).
 
Gabrielius Lukošius
Bendrinti: