.jpg)
Turbūt kiekvienam, gyvenančiam Lietuvoje, teko girdėti posakį „Norėjome, kaip geriau, o išėjo kaip visada“. Šis posakis nėra naujas. Panašiais ar kiek kitais žodžiais ta pati mintis sakoma jau tūkstančius metų.
Pirmame amžiuje ją užrašė vienas žydas, iš pradžių labai uoliai persekiojęs savo tautiečius krikščionis, o po to pats karštai skelbęs žinią apie Jėzų Kristų, Jo mirtį ir prisikėlimą. Jis tą mintį užrašė taip: Aš nedarau gėrio, kurio trokštu, o darau blogį, kurio nenoriu. <...> kai trokštu padaryti gera, prie manęs prilimpa bloga (Apaštalo Pauliaus Laiško romiečiams 7 skyriaus 19 ir 21 eilutės). Šie apaštalo žodžiai žymiai skaudesni negu mūsų posakis. Paulius kalba apie savo paties daromą blogį, nuo kurio negali pabėgi, o mes – apie tai, kaip būna visada, nutylėdami, jog tai nėra gerai. Norėjome laikytis nusistatytos tvarkos, nepažeisti įstatymų, nepasiduoti pagundoms, nesipykti, nežeminti kitų, normaliai susitarti ir dar daugelio panašių dalykų, o išėjo... kaip visada.
Kaip ir kur rasti išeitį iš tokios padėties, kuri tęsiasi tūkstantmečius? Dar kartą norėti, kaip geriau, kad vėl išeitų kaip visada?
Tenka pripažinti, kad bandydami patys išspręsti šią problemą ir galiausiai padaryti geriau, vėl lipame ant to paties grėblio.
Gal mums reikia pagalbos iš šalies? Ar yra kas nors, kas galėtų mums padėti?
Sunkūs klausimai. Ar bejėgiškumo pripažinimas nebus paprasčiausias atsisakymas kovoti ir pagalbos iš šalies ieškojimas – asmeninės atsakomybės nusikratymas?
Iškilus kiekvienai buitinei problemai negali iš karto nuleisti rankų, tačiau ką daryti, kai problema tęsiasi tūkstantmečius, ir begalė žmonių nesėkmingai patys bandė ją spręsti. Gal verta pasižiūrėti, kokį atsakymą į savo paties iškeltą nuolatinį gyvenimo skaudulį mums siūlo apaštalas?
Dievas, apstus gailestingumo, iš savo didžios meilės, kuria mus pamilo, mus, mirusius nusikaltimais, atgaivino kartu su Kristumi, – malone jūs esate išgelbėti, – kartu prikėlė ir pasodino danguje Kristuje Jėzuje, kad ateinančiais amžiais savo gerumu parodytų mums beribius savo malonės turtus Kristuje Jėzuje. Nes jūs esate išgelbėti malone per tikėjimą, ir tai ne iš jūsų – tai Dievo dovana, ir ne dėl darbų, kad kas nors nesigirtų (Apaštalo Pauliaus Laiško efeziečiams 2 skyriaus 4–9 eilutės).
