.jpg)
Jėzus iš Nazareto su artimiausiais savo pasekėjais ėjo į Jeruzalę. Jis kalbėjo jiems, kad Jeruzalėje bus išduotas Izraelio tautos vadovams, nuteistas mirti, atiduotas kitataučiams tyčiotis, nuplaktas ir nukryžiuotas.
Pasekėjai nesuprato Jėzaus žodžių. Jie vis dar tikėjosi, kad Jeruzalėje Jėzus bus pripažintas Izraelio karaliumi ir Dievo padedamas ims valdyti Izraelio valstybę. Du broliai, jauni vyrai, beveik jaunuoliai, Jėzaus Nazariečio pasekėjai, priėjo prie savo mokytojo kartu su savo motina, atskirai nuo likusio būrio, ir motina ėmė jo prašyti, jog tuomet, kai jis atsisės į savo karališkąjį sostą, abu jos sūnūs sėdėtų vienas jo kairėje, o kitas dešinėje.
Jėzus atsakė, kad jie nežino, ko prašo. Mokytojas jų paklausė, ar jie gali gerti tą taurę, kurią jis gers ir būti krikštijami krikštu, kuriuo jis bus pakrikštytas. Broliai beatodairiškai atsakė, kad gali. Tuomet Jėzus tarė, kad jo taurę jie gers ir tuo krikštu, kuriuo jis krikštijamas, bus pakrikštyti, bet vietos jo dešinėje bei kairėje dangiškojo Tėvo jau paskirtos konkretiems asmenims.
Likusieji iš artimiausių Jėzaus mokinių supyko, išgirdę apie tokias brolių ambicijas. Visi tie jauni vyrai turėjo vilčių užimti aukštas pareigas Kristaus karalystėje. Tačiau nė vienas iš jų nenujautė, kaip atrodys Kristaus sostas ir ką Dievas Tėvas nusprendė pasodinti savo Sūnaus dešinėje ir kairėje.
Net patys artimiausi Jėzaus mokiniai nesugebėjo suprasti, kaip atrodys jo karūnacija, nors jis visai atvirai jiems tai pasakė.
Jėzus buvo išduotas, suimtas ir aukščiausio tautos teismo nuteistas mirti. Romos kareiviai iš jo tyčiojosi, nuplakė jį ir galiausiai prikalė prie kryžiaus. Jam virš galvos prisegė užrašą „Jėzus – žydų karalius“. Su juo kartu buvo nukryžiuoti du nusikaltėliai – vienas iš dešinės, kitas iš kairės.
Jūs žinote, kad pagonių valdovai jiems viešpatauja ir didieji juos valdo. Bet tarp jūsų taip neturi būti. Kas iš jūsų nori būti didžiausias, tebūnie jūsų tarnas, ir kas nori būti pirmas tarp jūsų, tebūnie jūsų vergas. Ir Žmogaus Sūnus atėjo, ne kad Jam tarnautų, bet pats tarnauti ir savo gyvybės atiduoti kaip išpirkos už daugelį (Evangelijos pagal Matą 20 skyriaus 25–28 eilutės).
