Išgirskite

Vienos Šventojo Rašto psalmės autorius kreipiasi į visus pasaulio gyventojus. Psalmę jis pradeda tokiais žodžiais: Išgirskite visos tautos! Klausykitės visi pasaulio gyventojai: prastuoliai ir kilmingieji, turtuoliai ir vargšai! (Psalmių knygos 49 skyriaus 1–2 eilutės).

Kokią žinią visiems žmonėms skelbia psalmistas, ką turėtume išgirsti ir kam būti dėmesingi? 

Prieš daugiau nei du tūkstantmečius užrašyti jo apmąstymai išlieka aktualūs ir šiandien. Šiomis nežinios pilnomis dienomis galėtume sau pritaikyti psalmisto užduotą klausimą: Ko gi mums nelaimės dienomis bijoti, kai priešai klastingi apninka, kurie savo turtais pasitiki ir giriasi gausiais savo lobiais? (ten pat, 5–6 eilutės). Kai visas viltis sudedame į šį laikiną gyvenimą, atrodytų, kad bijoti tikrai yra ko. Esame linkę patikėti, jog dideli turtai gali suteikti saugumą. Tačiau niekada neturėsime tokių turtų, kad galėtume Kūrėjui duoti išpirką už save ar savo artimą. Tolimoje praeityje gyvenęs psalmės autorius buvo Kūrėjo apšviestas ir aiškiai suprato bei visiems žmonėms paskelbė labai svarbią tiesą: Didelė kaina už sielos išpirkimą – tiek niekad neturėsi, kad galėtum amžinai gyventi ir nematytum sugedimo (ten pat, 8–9 eilutės).

Jau nuo tolimų praeities amžių žmonės ieškojo būdų pabėgti nuo mirties. Šiandien girdime, kaip diktatoriai ir turtuoliai bando pratęsti savo gyvenimą žemėje, nesuprasdami, kad norint amžinai gyventi reikia ne kūno gyvybės pratęsimo, bet sielos išpirkimo.

Psalmistas kreipiasi į visus žmones kaip į vieną asmenį ir parodo supratimo neturinčių žmonių likimą: Matysi, kaip išminčiai miršta, kvailiai ir paikieji žūsta, palikdami turtus kitiems. Jie nori, kad jų namai pasiliktų per amžius, jų buveinės – kartų kartoms, savo vardais jie pavadina žemes. Net ir garbingas žmogus neišlieka: jis panašus į galviją, kuris pražūsta. Toks yra kvailai pasitikinčiųjų likimas ir galas jų pasekėjų, kurie jiems pritaria (ten pat, 10–13 eilutės).

Ką daryti, kai padėtis tokia beviltiška? 

Psalmisto atsakymas į šį klausimą labai trumpas: Tačiau Dievas iš kapo išpirks mano sielą, Jis priims mane (ten pat, 15 eilutė).

Kaip tai įvyksta, skaitome Evangelijoje pagal Joną: Dievas taip pamilo pasaulį, jog atidavė savo viengimį Sūnų, kad kiekvienas, kuris Jį tiki, nepražūtų, bet turėtų amžinąjį gyvenimą (Evangelijos pagal Joną 3 skyriaus 16 eilutė).