Istoriškumas

 

Ar svarbus Jėzaus Kristaus prisikėlimo istoriškumas? Atsakydami į šį klausimą nemaža dalis krikščionių teigia, kad žymiai svarbesnė nei evangelijose aprašytų įvykių istoriškumas yra dvasinė tiesa, kurią skaitytojams perduoda evangelijų autoriai.

Nemanau, kad viena nuo kito būtų galima atskirti. Be Kristaus prisikėlimo istoriškumo nelieka ir jokios dvasinės tiesos.

Tačiau kodėl tuomet evangelijų pasakojimai nėra kaip viena uniforma apsirengę žmonės? Kiekvienas evangelistas pasakoja kiek kitokią Jėzaus prisikėlimo versiją. Matas rašo, kad artimiausi Jėzaus mokiniai susitiko su prisikėlusiu Kristumi nuvykę į Galilėjos žemę ir nieko nemini apie Kristaus pasirodymą mokiniams Jeruzalėje prisikėlimo dienos vakare. Morkus pasakoja, kaip prisikėlęs Viešpats pasirodė savo mokiniams prisikėlimo dienos vakarą Jeruzalėje. Evangelijoje pagal Luką skaitome, kad Jėzus prisikėlimo dieną visų pirma pasirodė dviem mokiniams, o vėliau, tą patį vakarą, ir aukštutiniame kambaryje Jeruzalėje susirinkusiems jo artimiausiems pasekėjams. Jonas kalba, kad Jėzus pasirodė mokiniams tiek Jeruzalėje, tiek Galilėjoje. Apaštalų darbuose skaitome, jog prisikėlęs Kristus per keturiasdešimt dienų rodėsi mokiniams daug kartų.

Viena aišku, kad evangelijų autoriai užrašė tai, ką matė patys arba girdėjo iš patikimų žmonių. Jie užrašė pasakojimus apie buvusius įvykius ir nesistengė kažko įrodyti. Jie pasakojo tai, ką girdėjo, matė ir lietė. Jų pasakojimai nebuvo prasimanytos istorijos. Mums tai liudija net pats pasakojimo būdas.

Visuose evangelijų pasakojimuose apie prisikėlimą kalbama labai santūriai. Akivaizdžiai parodoma, kad Kristaus prisikėlimo niekas iš mokinių nelaukė ir nesitikėjo. Net moterys, kurios anksti ryte ėjo prie kapo, norėdamos tokiu būdu išreikšti savo meilę ir pagarbą mokytojui, netikėjo, kad jis gali prisikelti.

Jiems visiems tai buvo visiškai netikėta, ir pirmomis dienomis jie dar nesuvokė, ką su tuo turėtų daryti. Jiems norėjosi visą laiką Jį prisikėlusį matyti ir liesti. O Dievo sumanymas buvo žymiai didingesnis. Per tikėjimą Kristaus mirtimi bei prisikėlimu jie patys turėjo tapti Dievo Dvasios buveine, ir Kristus turėjo gyventi jų širdyse.

Jėzaus mirtis bei prisikėlimas – istorinis įvykis, turintis galią per tikėjimą juo atstatyti kiekvieno žmogaus santykį su savo Kūrėju.

Juk mes skelbėme jums mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus galybę ir atėjimą, ne mėgdžiodami gudriai išgalvotas pasakas, bet kaip savo akimis matę Jo didybę liudytojai (Antrojo apaštalo Petro laiško 1 skyriaus 16 eilutė).

Bendrinti: