Karalių pamoka

Aiškiausiai suprastas būsiu pavadindamas juos trimis karaliais, nors evangelistas Matas graikiškai juos vadina magais iš Rytų ir nieko nesako apie tai, kiek jų buvo, o šiais laikais verčiant į kitas kalbas Evangeliją pagal Matą, jie vadinami išminčiais iš Rytų, nes žodis „magai“ įgavo kitą prasmę, nei turėjo pirmame amžiuje. Paprastai tuos asmenis įsivaizduojame kaip paslaptingus, išmintingus, kilmingus ir turtingus žmones. Iš Mato pasakojimo aišku, kad jie nebuvo karaliai, ir Jeruzalės gyventojams jų atėjimas sukėlė nerimą tik todėl, kad sunerimo karalius Erodas, kuris paniškai bijojo bet kokios grėsmės savo valdžiai. Būtent vienintelis Erodas atkreipė dėmesį į keistus svetimtaučius, kurie teiravosi apie gimusį žydų karalių, apie kurio gimimą sužinojo, kaip patys sakė, iš dangaus skliaute pasirodžiusios žvaigždės.

Jeruzalės gyventojai buvo įsitikinę, kad pagonys negali jiems paaiškinti apie Mesijo gimimą. Jie gyvena didžiojo Karaliaus mieste – Jeruzalėje ir yra Dievo išrinktosios tautos žmonės. Koks kitatautis gali juos pamokyti? Tačiau išdidumas siaubingai apakina. Kunigai bei Šventojo Rašto mokytojai žinojo, kur turi gimti Dievo per pranašus pažadėtas Izraelio karalius, bet nenutuokė, kad Jis jau gimė. O tiesą norintys pažinti svetimtaučiai, pamatę danguje naują žvaigždę, išsiaiškino, kad gimė Valdovas, kurį būtina pagarbinti ir susiruošė į tolimą, varginančią kelionę. Tačiau net jų apsilankymas Jeruzalėje nepažadino tautos mokytojų ir miesto gyventojų iš dvasinio letargo.

Išminčiai iš Rytų – tai Dievo perspėjimas visiems visų laikų tikintiesiems, ypač tiems, kurie seniai tiki ir turi susiformavusią religinę rutiną, bei tiems, kurie perėmė tikėjimo tradicijas iš ankstesnių kartų ir jaučiasi saugūs išlaikydami paveldėtus papročius. Galima žinoti Šventojo Rašto pranašystes, didžiuotis savo ypatingumu, bet visgi prasilenkti su Dievu, nesuprantant, kas vyksta esamuoju laiku.

Dievas išdidiems priešinasi, o nuolankiesiems teikia malonę (Jokūbo laiško 4 skyriaus 6 eilutė).

Kristumi tikinčiam žmogui visada yra pavojus pasididžiuoti įgytu pažinimu ar savo religine praktika ir prasilenkti su tikrove. Išminčiai iš Rytų buvo nuolankūs žmonės. Jie nesipuikavo nei savo išmintimi, nei turtais, todėl atpažino gimusį Karalių, pagarbino parpuolę prieš Jį ir įteikė Jam dovanų, nors rado Jį ne rūmuose, pilnuose didikų bei tarnų, bet paprastuose namuose.


 

Bendrinti: