Kelrodis ženklas

Apie trisdešimtuosius pirmojo amžiaus metus Izraelyje staiga prasidėjo ypatingas sujudimas. Didelės minios žmonių ėjo prie Jordano upės, kur jaunas vyras, vardu Jonas, skelbė: „Atgailaukite, nes prisiartino dangaus karalystė.“ Izraelio tautoje jau kuris laikas brendo dangaus karalystės lūkestis – žmonės laukė Šventuosiuose Raštuose išpranašauto karaliaus, Dievo siųstojo tautos vadovo.

Nemaža dalis tautos žmonių buvo įsitikinę, jog, norint sulaukti pranašysčių išsipildymo, reikia ypatingai uoliai laikytis Dievo įsakymų. Jie visą dėmesį sutelkė į tradicijų ir priesakų vykdymą.

Tačiau lauktasis išsipildymas prasidėjo Kūrėjo siųsta atgaila. Izraelio žemėje padvelkė atgailos Dvasia. Žmonės pradėjo aiškiai suprasti, kad tai, kaip jie gyveno, ką vertino ir kuo vadovavosi, netinka Dievui. Reikia vidinių permainų. Žadėtasis karalius turi būti tautos atpažintas, o jį pažinti gebės tik nuolankūs bei nuoširdūs žmonės, kurie priima Kūrėjo ištiestą pagalbos ranką.

Atpažinti Dievo siųstąjį karalių buvo gyvybiškai svarbu kiekvienam izraelitui, tačiau atėjęs karalius neatitiko tautos lūkesčių. Prieš septynis šimtmečius pranašas Izaijas užrašė Kūrėjo žodžius: Ieškokite Viešpaties, kol galima Jį rasti, šaukitės Jo, kol Jis arti. Nedorėlis tepalieka savo kelią, o neteisusis – savo mintis; tegrįžta jis pas Viešpatį, mūsų Dievą, ir Jis pasigailės jo, nes yra gailestingas. Nes mano mintys yra ne jūsų mintys ir mano keliai – ne jūsų keliai, – sako Viešpats. – Nes kiek dangūs yra aukščiau už žemę, tiek mano keliai aukštesni už jūsų kelius ir mano mintys – už jūsų mintis (Izaijo pranašystės 55 skyriaus 6–9 eilutės).  

Religingiausi tautos žmonės manė, kad jiems nereikia atgailos, ir jie pirmieji atpažins bei pasitiks ateinantį karalių. Tačiau būtent jie neatpažino ir nepriėmė Dievo siųstojo Gelbėtojo ir labiausiai pasipriešino Jam, kai Jis atėjo.

Tam, kad atpažintume Kūrėją, veikiantį mūsų gyvenime, Dievo Dvasia turi apšviesti mūsų širdis ir mintis. Tik Jo šviesoje mes pamatome tikrąją savo padėtį ir galime atsiverti Jo keičiančiai malonei.

Pasimokykime iš skaudžių Dievo tautos praeities pamokų ir neapsigaukime. Patys nesugebėsime Jo tinkamai įsivaizduoti ir pažinti. Kiekvienam iš mūsų reikalinga Kūrėjo pagalba, kaip ta, kuri pirmame amžiuje buvo suteikta Izraeliui. 

 

Bendrinti: