Jeigu lūpomis išpažinsi Viešpatį Jėzų ir širdimi tikėsi, kad Dievas Jį prikėlė iš numirusių, būsi išgelbėtas (Apaštalo Pauliaus Laiško romiečiams 10 skyriaus 9 eilutė).
Kodėl turėtume tikėti Jėzaus Nazariečio prisikėlimu iš mirusiųjų ir išpažinti Jį savo Viešpačiu? Visų pirma pasižiūrėkime, kas sakoma apie Jo mirtį. Jėzus iš Nazareto buvo nukryžiuotas. Mirtis ant kryžiaus – tai bausmė, anuomet taikyta niekingiausiems nusikaltėliams. Tuometinės Romos imperijos gyventojai galėjo patikėti kuo nori, tik ne tuo, kad nukryžiuotas žmogus yra Dievo skirtas visų žmonių teisėjas bei valdovas. Skelbti žinią apie nukryžiuotą žmonijos Karalių buvo visiškas absurdas. Anuomet nė vieno žmogaus net jėga nebūtum privertęs tai daryti. Vienintelis galimas atvejis: skelbiantieji yra visiškai įsitikinę, kad nukryžiuotasis tikrai prikeltas iš numirusių; pats Kūrėjas siunčia juos skelbti šią žinią; Jis paliudys klausantiesiems apie jos patikimumą.
Tai, kad Jėzus prikeltas iš numirusių, reiškia, jog Jis nėra nusikaltėlis. Dievas niekšų neprikelia. Prikėlimas iš numirusių liudija – Jėzus iš Nazareto buvo visiškai teisus. Tačiau jeigu Jis buvo teisusis, tai kodėl Dievas Jo neapsaugojo? Vienintelis logiškas atsakymas – Jis savo noru sutiko numirti vietoje nusikaltusių.
Pabandykime įsivaizduoti, kad pakliuvome į labai didelę bėdą. Už bjaurų nusikaltimą gresia mirties bausmė, ir vienintelė galimybė jos išvengti, tai surasti žmogų, kuris sutiktų prisiimti kaltę ir mirti mūsų vietoje. Štai, ateiname pas savo artimiausius draugus ir klausiame, kas sutiktų pasiaukoti dėl mūsų. Ar išdrįstume net paprašyti tokio dalyko? Gal koks tėvas ar motina ir sutiktų pasiaukoti dėl savo vaiko, bet ir tai ne kiekvienas.
Jėzus už mus jau paaukojo gyvybę ir savo mirtimi panaikino mūsų kaltę, gėdą bei bausmę. Jeigu išpažįstame ir pripažįstame Jį savo Viešpačiu, o save Jo valdiniais, esame Jo karalystės piliečiai, išgelbėti iš nuodėmės valdžios.
Dievo karalystėje piliečiais gali tapti tik teisūs žmonės. Nė vienas nepajėgus to padaryti pats. Tačiau, kai širdimi patikime Kristaus prisikėlimu, mes patikime, kad Jis buvo nubaustas ne už savo nuodėmes, bet prisiėmė mūsų kaltę ir bausmę, o mums suteikė savo nekaltumą. Kai Jėzus mirė ant kryžiaus, iš tiesų buvome nubausti ir mirėme mes, todėl Jam keliantis iš mirusiųjų su Juo prisikėlėme naujam gyvenimui.
Gabrielius Lukošius
