Tikrovės akistata

Pirmojo amžiaus pabaiga dabartinės Turkijos teritorijoje. Turtingas Laodikėjos miestas. Paskutinėje Šventojo Rašto knygoje – Apreiškime Jonui – šio miesto krikščionims skirti skaudūs žodžiai, kurie iki šių dienų ragina visus Kristaus pasekėjus neapsigauti, galvojant apie savo dvasinę padėtį.

Prisikėlusio iš mirusiųjų Jėzaus Kristaus žinia Laodikėjos bažnyčiai: „Sakai, jog esi turtingas ir nieko tau netrūksta, o iš tiesų nesuvoki ir nežinai, kad esi skurdžius, apgailėtinas, beturtis, aklas ir nuogas.“

Tai žodžiai, kurie ragina kiekvieną juos skaitantį žmogų paklausti savęs, o kokia mano padėtis Kūrėjo akivaizdoje, ir neskubėti pačiam atsakyti į išsikeltą klausimą. Juk mes patys sunkiai gebame teisingai save įvertinti. Galvodami apie savo dvasinę padėtį esame linkę save arba vertinti per daug gerai, arba nurašyti kaip beviltiškus. Tik mūsų Kūrėjas žino, kaip yra iš tikrųjų, ir nuoširdžiai bei nuolankiai klausiančiam Jis duoda atsakymą. Nežinant savo tikrosios padėties nėra išeities.

Nė vienas iš mūsų turbūt nenorėtume išgirsti to, kas pasakyta Laodikėjos tikintiesiems. Tačiau dar baisiau, kai esi apgailėtinas, aklas bei nuogas skurdžius, o įsivaizduoji esąs turtingas, nieko nestokojantis ir lieki tokioje beviltiškoje padėtyje.

Prabilęs šiais skaudžiais žodžiais į Laodikėjos krikščionis, Kristus parodė jiems, ką reikėtų daryti, kad jų padėtis pasikeistų. Jis patarė jiems pirkti iš Jo tyro, ugnyje išgryninto aukso, kad pralobtų, baltus drabužius, kad nebūtų matoma jų nuogumo gėda, ir tepalo pasitepti akims, kad praregėtų. Ugnyje išgrynintas auksas – tikras, nepaviršutiniškas, išbandytas tikėjimas Jėzumi Kristumi, galintis atlaikyti didžiausias gyvenimo audras. Baltas drabužis – Dievo dovanotas išteisinimas ir pašventinimas – Kristaus Evangelijos tiesos, turinčios tapti neatskiriama tikinčiojo tapatybės dalimi. Tepalas akims – Dievo Dvasia, apšviečianti širdies akis, kad būtų matoma dvasinė tikrovė.

Tiek teisingą mūsų dvasinės būklės diagnozę, tiek išeitį iš keblios padėties suteikia tik mūsų Gelbėtojas ir Viešpats Jėzus Kristus. Jis paaukojo save už mūsų nuodėmes ir prisikėlė iš mirusiųjų, kad tikėdami Juo būtume teisūs Kūrėjo akyse ir galėtume Jį pažinti. Viską, ko reikia mūsų dvasinei sveikatai, mes gauname iš Jo, skirdami tam savo laiką ir dėmesį. Laikas bei dėmesys – tai mūsų valiuta, už kurią įsigyjame viską, ką turime.


 

Bendrinti: