.jpg)
Tie, kas skaitė Naująjį Testamentą, tikriausiai pastebėjo, kad kai kurios Jėzaus gyvenimo istorijos yra beveik taip pat papasakotos evangelijose pagal Matą, Morkų ir Luką. Dėl mūsų išdidumo mus tai trikdo ir netgi piktina. Kodėl vėl ir vėl reikia kartoti tą patį pasakojimą, juk mes jį jau skaitėme ir žinome?! Tačiau Kūrėjas tokiu būdu mums rodo, į ką turėtume ypatingai atkreipti dėmesį ir skirti laiko apmąstymui, nuolankiai prašydami Jo pagalbos iš tiesų suprasti sakomas mintis. Viena tokių trijose evangelijose pasikartojančių istorijų – tai pasakojimas, kaip į Jėzų su klausimu kreipėsi to meto Izraelio elito atstovai, vadinami sadukiejais. Jie neigė mirusiųjų prisikėlimą. Jų požiūriu, tik knygos, priskiriamos Mozės autorystei, iš visų Senojo Testamento Šventųjų Raštų buvo vertos įsiklausymo. O mirusiųjų prisikėlimas minimas tik vėlesniuose Raštuose.
Tie žmonės Jėzaus paklausė apie prisikėlimą, papasakodami jam vienos moters ir septynių jos vyrų istoriją. Pagal Mozės Įstatymą, jei vyras vesdavo ir nesusilaukęs su žmona vaikų mirdavo, jo brolis privalėjo ją imti į žmonas, kad pirmas gimęs vaikas būtų mirusio brolio vardo tęsėjas. Taigi moteris ištekėjo ir jos vyras mirė, jiems nesusilaukus vaikų. Tuomet ją paėmė vyro brolis, kuris irgi netrukus mirė nepalikęs palikuonių. Taip pat atsitiko visiems likusiems broliams. Paskutinė mirė ta moteris. Kieno žmona ji bus prisikėlus mirusiesiems? Arba kitais žodžiais tariant, kaip atrodys Kūrėjo teisingumas jiems visiems prisikėlus? Juk ta moteris buvo jų visų žmona.
Jėzus atsakė ne tik jiems, bet visiems, neigiantiems prisikėlimą. Jūs klystate, nepažindami nei Raštų, nei Dievo jėgos (Evangelijos pagal Matą 22 skyriaus 29 eilutė). Neįmanoma numanyti ateities pasaulio, bandant jį įsivaizduoti remiantis esamo pasaulio vaizdiniais ir galvojant, jog šio pasaulio Kūrėjas jau išsėmė savo kūrybines galias. O Šventuosiuose Raštuose mirusiųjų prisikėlimas įrašytas ypatingai reikšmingame Mozės Raštų pasakojime, kai Kūrėjas iš degančio krūmo kreipėsi į Mozę, sakydamas: „Aš esu Abraomo, Izaoko ir Jokūbo Dievas.“ Jis yra ne mirusiųjų, bet gyvųjų Dievas. Prisikėlimas nėra vėlesnių laikų susigalvojimas. Kūrėjas jį numatė nuo pradžių ir įrašė vienoje svarbiausių Rašto istorijų, o mums tris kartus pakartojo evangelijose, kad suprastume, kaip giliai į Senojo Testamento audinį yra įaustas Kristaus prisikėlimas.
