Viena didžiausių tragedijų, kokia tik gali ištikti bet kurį iš mūsų – negebėjimas suprasti viltį teikiančių tiesos žodžių, nenoras jų klausytis, bandymas apsimesti negirdinčiu.
Ar atsisakančiam girdėti įmanoma ką nors paaiškinti? Didžiausi turtai gali būti siūlomi nenorinčiam suprasti jų vertės – jis žiūrės nematančiomis akimis ir šaipysis iš juos siūlančio.
Istorijos bėgyje žmonėms taip atsitiko nesuskaičiuojamą daugybę kartų. Jau senų senovėje dejavo pranašai: Kas patikėjo mūsų skelbimu? (Izaijo pranašystės 53 skyrius, 1 eilutė).
Tačiau kaip pasakyti žmogui apie tai, ko jis niekada nematė, negirdėjo ir apie ką net nesvajojo? Tokiu žmogumi galiu būti aš ir bet kuris iš jūsų. Ar kietaširdis gali suprasti, kai jam kalba atjaučiantis ir gailestingas? Jis su savo atjauta atrodys kaip kvailys. Kalbės apie ištikimybę, gailestingumą, meilę, o kietaširdis juoksis iš jo, laikydamas jį arba naiviu kvailiu, arba gudriu apgaviku. Gailestingas, tiesą sakantis žmogus kalbės apie nedoro elgesio bjaurumą, bet nenorinčiam to girdėti jis atrodys esąs pasipūtęs teisuolis.
Kaip savanaudžiui suprasti tą, kuris be jokių egoistinių siekių aukoja savo gyvybę už kito kaltes? Juk jam tai – nesąmonė ir kvailystė. Kas trukdo atskirti tiesos žodžius nuo melo? Ar iš tikrųjų sugebame viską teisingai įvertinti? Tiek daug įvairiausių balsų. Kaip tarp jų nepaklysti?
Gal verta pripažinti, kad esame lengvai suklaidinami, ir nuolankiai šauktis Kūrėjo pagalbos?
Jėzus iš Nazareto aiškino savo mokiniams, kodėl Jo pasiklausyti susirinkusioms minioms kalba palyginimais: Jiems pildosi Izaijo pranašystės žodžiai: „Girdėti girdėsite, bet nesuprasite, žiūrėti žiūrėsite, bet nematysite. Šitų žmonių širdys aptuko. Jie prastai girdėjo ausimis ir užmerkė akis, kad nepamatytų akimis, neišgirstų ausimis, nesuprastų širdimi ir neatsiverstų, ir Aš jų nepagydyčiau“ (Evangelijos pagal Matą 13 skyrius, 14–15 eilutės).
Jėzaus amžininkai nenorėjo girdėti ir suprasti.
Gyvename laikais, kai Kūrėjas visiems žmonėms skelbia vienintelę gelbstinčią žinią: Parašyta, kad Kristus kentės ir trečią dieną prisikels iš numirusių ir, pradedant nuo Jeruzalės, Jo vardu visoms tautoms bus skelbiama atgaila ir nuodėmių atleidimas (Evangelijos pagal Luką 24 skyrius, 46–47 eilutės).
Viešpatie, padėk išgirsti, kad suprastume!







_64x64_9de.jpg)




