Nesurakinamas

Pirmojo amžiaus vidurys. Romos miestas. Kalėjime uždarytas senyvas žmogus rašo laišką savo jaunesniam bendraminčiui ir bendražygiui. Tas laiškas stebina ir įkvepia iki šių dienų. Jis tapo Šventojo Rašto dalimi. Tas senyvas žmogus – apaštalas Paulius, o jo adresatas vardu Timotiejus. Tai jau antras apaštalo laiškas mylimam bendražygiui, į kurį Paulius kreipiasi vadindamas jį sūnumi.

Kuo ypatingas šis laiškas iš kalėjimo? Jis pilnas pasitikėjimo Kūrėju, pašaukusiu skelbti didingiausią žinią, nors būtent už tos žinios skelbimą apaštalas yra supančiotas pančiais.

Tuometinėje Romos imperijoje, kurioje buvo garbinama daugybė dievų bei dievybių, Paulius skelbė žinią apie vienintelį tikrąjį Dievą ir Jo siųstąjį Gelbėtoją Viešpatį Jėzų Kristų. Pasipriešinimas Kristaus Evangelijai nesugniuždė apaštalo, nes jį palaikė Kūrėjo jėga. Semtis stiprybės iš tos pačios jėgos jis ragino ir Timotiejų, kurį išgąsdino kilę krikščionių persekiojimai: Dievas davė mums ne baimės dvasią, bet jėgos, meilės ir savitvardos dvasią. Todėl nesigėdyk mūsų Viešpaties liudijimo, nei manęs, Jo kalinio, bet drauge su manimi kentėk dėl Evangelijos jėga Dievo, kuris išgelbėjo mus bei pašaukė šventu pašaukimu, ne pagal mūsų darbus, bet savo paties nutarimu bei malone, kuri buvo suteikta mums Kristuje Jėzuje prieš amžinuosius laikus, o dabar apreikšta, pasirodžius mūsų Gelbėtojui Jėzui Kristui, kuris sunaikino mirtį ir nušvietė gyvenimą bei nemirtingumą savo Evangelija (Apaštalo Pauliaus Antrojo laiško Timotiejui 1 skyriaus 7–10 eilutės).

Šiuos žodžius apaštalas rašė laukdamas imperatoriaus Nerono nuosprendžio, slegiamas gniuždančių kalėjimo sąlygų. Jis drąsino savo bendražygį, jo dėmesį nuo gąsdinančių aplinkybių kreipdamas į stiprinančią Dievo malonę, esančią Jėzuje Kristuje. Ragindamas Timotiejų kovoti gerą tikėjimo kovą, Paulius priminė tai, kas svarbiausia: Prisimink prikeltąjį iš numirusių Jėzų Kristų iš Dovydo palikuonių, kaip skelbiama mano Evangelijoje, dėl kurios aš kenčiu ir net esu surakintas lyg piktadarys. Bet Dievo žodis nesurakinamas! Todėl aš visa ištveriu dėl išrinktųjų, kad ir jie įgytų išgelbėjimą Kristuje Jėzuje su amžinąja šlove (ten pat, 2 skyriaus 8–10 eilutės).