.jpg)
Žmogų, skaitantį Šventąjį Raštą, gali nustebinti vieno iš autorių – apaštalo Pauliaus užrašyti žodžiai, skirti jaunesniam pagalbininkui Timotiejui.
Apaštalas rašė iš kalėjimo, nes buvo suimtas ir įkalintas už Evangelijos skelbimą pagonims. Laiške Paulius drąsina Timotiejų nebijoti dėl tikėjimo iškilusių persekiojimų ir nesigėdyti nei liudijimo apie Jėzų Kristų, nukryžiuotą ir prisikėlusį visų žmonių Viešpatį, nei jo paties, įkalinto apaštalo. Tarp įvairių padrąsinimų ir pamokymų skaitome labai netikėtus apaštalo Pauliaus žodžius: Prisimink prikeltąjį iš numirusių Jėzų Kristų iš Dovydo palikuonių, kaip skelbiama mano Evangelijoje, dėl kurios aš kenčiu ir net esu surakintas lyg piktadarys. Bet Dievo žodis nesurakinamas! (Apaštalo Pauliaus Antrojo laiško Timotiejui 2 skyriaus 8–9 eilutės).
Atrodytų, negi tai įmanoma, kad krikščionis, kuris pats jau daug metų tarnauja Kristui, iš pradžių kaip apaštalo padėjėjas ir bendražygis, o po to kaip jo įgaliotas ir pasiųstas Dievo tarnas, galėtų pamiršti Tą, kuriam tarnauja, būtent Jėzų Kristų, ir esminę tikėjimo tiesą – Jo prisikėlimą iš mirusiųjų.
Sunkiu laiku, persekiojimų dėl tikėjimo akivaizdoje, apaštalas ragina savo mylimą jaunesnį bendražygį prisiminti Jėzų Kristų, kad Timotiejus neprarastų drąsos. Kai dėl Evangelijos skelbimo iškyla akivaizdus pavojus gyvybei, Kristaus ėjimas ant kryžiaus ir prisikėlimas iš mirusiųjų yra tikrasis tikinčiojo drąsos šaltinis.
Tačiau šiandien mums šie apaštalo žodžiai skamba kitokioje socialinėje aplinkoje. Mums labai svarbu nuolatos prisiminti prikeltąjį iš numirusių Jėzų Kristų, kad netaptume žmonėmis, turinčiais dievotumo išvaizdą, bet atsižadėjusiais jo jėgos. Toks kasdienis prisiminimas būtinas, jog neaptemtų mūsų širdies akys ir Kristaus nukryžiavimas bei prisikėlimas nepasidarytų tik religinis simbolis, neturintis ryšio su kasdienio gyvenimo tikrove.
Anuomet Timotiejaus tikėjimą bandė sugniuždyti persekiojimų grėsmė. Šiandien krikščionių tikėjimą gesina patogaus bedieviško gyvenimo regimybė. Tačiau vienaip ar kitaip prarasti tikėjimą tiesa yra baisus dalykas. Ar jis sugniuždytas persekiojimų baimės, ar paskandintas tuščios informacijos sraute, ar užgožtas kasdienių rūpesčių – nedidelis skirtumas. Siaubinga tai, jog jis prarastas.
Todėl nepriklausomai nuo aplinkos, kurioje gyvename, atsiverkime Kūrėjo žodžiams, užrašytiems apaštalo Pauliaus, ir nuolatos prisiminkime mūsų Gelbėtoją ir Viešpatį Jėzų Kristų, ant kryžiaus paaukojusį save už mūsų nuodėmes ir prikeltą iš mirusiųjų.
