Paradoksas

Brėško. Kelios moterys ėjo prie mokytojo kapo. Jos norėjo išreikšti savo meilę ir pagarbą prieš dvi dienas nužudytam žmogui. Tai vyko Izraelio žemėje pirmame amžiuje. Kapas buvo kalkakmenyje iškalta ola, užritinta dideliu tam tikslui paruoštu akmeniu. Moterys žinojo, jog akmuo užritintas, ir eidamos svarstė, kas galėtų nuritinti tą akmenį, kad jos pagal tuometinius papročius pateptų mokytojo kūną kvepalais ir tepalais.

Dieną, kai mokytojas buvo palaidotas, jos nespėjo to padaryti, nes, kai jis buvo nuimtas nuo kryžiaus ir paguldytas į kapą, prasidėjo septintos dienos poilsis. Moterys – pamaldžios izraelitės laikėsi Dievo įstatyme nustatytos tvarkos ir poilsio dieną nedarė jokių darbų. Tuo labiau vakare, prasidėjus poilsio dienai, niekas neprekiavo, ir net labai norėdamas negalėjai nieko nusipirkti iki kitos dienos vakaro.

Moterys nežinojo, kad aukštieji tautos kunigai poilsio dieną nuėjo pas Romos imperatoriaus vietininką ir išprašė leidimo kapą užantspauduoti bei prie jo pastatyti kareivių sargybą. Jie prisiminė girdėję mokytoją kalbant, jog jis trečią dieną prisikels iš mirusiųjų ir bijojo, kad pasekėjai nepavogtų jo kūno, o po to nepaskleistų žinių apie jo prisikėlimą. Jei moterys būtų žinojusios, jog kapas užantspauduotas ir prie jo stovi einantys sargybą kareiviai, būtų likusios namie.

Tačiau atėjusios jos rado akmenį nuritintą, o kapą tuščią. Jos apstulbo ir nežinojo, ką daryti. Staiga prie jų atsirado du vyrai spindinčiais drabužiais. Jie užkalbino moteris ir priminė joms mokytojo žodžius, kuriuos jis sakė, kai buvo su jomis bei savo pasekėjais: Žmogaus Sūnus turi būti atiduotas į nusidėjėlių rankas ir nukryžiuotas, o trečią dieną prisikelti! (Evangelijos pagal Luką 24 skyriaus 7 eilutė).

Žmonės, kurie nekentė mokytojo, atsiminė jo žodžius ir padarė viską, net pažeisdami Dievo nustatytą poilsį, kad niekas negalėtų melagingai sakyti, jog tie žodžiai išsipildė. Dievo angelas, kuriam nieko nereiškia antspaudai ir sargybos, nuritino akmenį nuo kapo angos ir mirtinai išgąsdino sargybą, o moterys, vedamos meilės bei pagarbos, nieko nežinodamas ir nesitikėdamos tapo pirmosiomis Jėzaus Kristaus prisikėlimo liudininkėmis.

Ir štai yra paskutinių, kurie bus pirmi, ir pirmų, kurie bus paskutiniai (ten pat 13 skyriaus 30 eilutė).

Bendrinti: