Pranašė

Evangelijoje pagal Luką skaitome, kaip Juozapas ir Marija atnešė kūdikį Jėzų į šventyklą, jog pašvęstų jį Viešpačiui.

Spėju, kad šiais laikais daugelis skaitančių šį Biblijos pasakojimą įsivaizduoja, kaip šventoji šeimyna įeina į didelį pastatą. Tokį požiūrį iš dalies suformavo ankstesnių amžių religinė tapyba bei tradiciniai bažnyčių pastatai. Tačiau kūdikis Jėzus buvo atneštas į vadinamąjį moterų kiemą, į kurį galėjo įeiti tik žydų kilmės vyrai ir moterys (kitataučiams tai buvo draudžiama). Moterims toliau eiti nebuvo leidžiama. Vyrai galėjo eiti kiek arčiau pačios šventyklos, o į kiemą priešais šventyklos duris ir pačią šventyklą galėjo įeiti tik kunigai.

Juozapas ir Marija buvo nepasiturintys. Pašvęsdami kūdikį jie aukojo du karvelius, vargšų auką, o ne avinėlį ir karvelį. Varginga izraelitų šeima su kūdikiu ant rankų, niekuo neišsiskirianti iš kitų į šventyklą atėjusių žmonių, atėjo į moterų kiemą.

Ten buvo ir garbaus amžiaus moteris, vardu Ona. Po septynerių santuokos metų, mirus vyrui, ji iki gilios senatvės kasdien būdavo tame moterų kieme, tarnaudama Dievui pasninkais bei maldomis. Iš pirmo žvilgsnio jos gyvenimas gali pasirodyti vargingas ir nuobodus – kažkokia davatka. Tačiau atidžiau pasižiūrėję į evangelisto Luko pasakojimą suprasime, jog ta moteris, autoriaus vadinama pranaše, gyveno labai turtingą vidinį gyvenimą. Jos širdis buvo atvira Kūrėjui, o kasdienės maldos – ne tuščios apeigos, bet gyvas santykis su Viešpačiu. Pamačiusi tą vargingą šeimą ji pradėjo pranašauti, kalbėdama apie kūdikį žmonėms, laukusiems Dievo pažadų išsipildymo.

Sunku įsivaizduoti, kaip tiems žmonėms turėjo skambėti aštuoniasdešimt ketverių metų  moters pranašystės apie Dievo siųstą Izraelio karalių, gimusį vargingoje šeimoje.

Kodėl ta moteris pažino tikrąjį Karalių? Ko galime iš jos pasimokyti? Ar mums, gyvenantiems šiais laikais, aktuali jos istorija?

Pranašė Ona mums patvirtina amžiną dėsnį – tyraširdžiai regės Dievą. Gebėjimą atpažinti žmonijos Gelbėtoją ugdė kasdienis nuoširdus pamaldumas. Jos širdis buvo arti gyvojo Dievo.

Vieno dalyko prašau, Viešpatie, ir to vieno trokštu – gyventi Viešpaties namuose per visas savo gyvenimo dienas, stebėti Viešpaties grožį ir lankyti Jo šventyklą (Psalmių knygos 27 skyriaus 4 eilutė).

Gabrielius Lukošius
Nuotraukos autorė Olivia Snow