Pranašystė

Maždaug prieš du su puse tūkstančio metų žmogui, vardu Izaijas, buvo parodyta sukrečianti ateities vizija. Matytą vaizdą jis užrašė knygoje, ir šiandien galime skaityti mus pasiekusius pranašiškus žodžius. Ta vizija Izaiją labai nustebino. Jis matė, kad ateityje nevilties kankinamiems žmonėms Kūrėjas išties savo gelbstinčią ranką, bet tik nedaugelis tai supras. Tautos išminčiai nusisuks ir paniekins suteiktą pagalbą. Žmonės nenorės net žiūrėti į tą pusę. Didinga galybė atrodys menka, niekinga ir neverta dėmesio.

Izaijas matė žmogų, gimsiantį ateityje. Tas žmogus savo išore atrodys kaip gležnas augalas, išaugęs sausoje žemėje. Jis neturės nei žavesio, nei patrauklumo, kai žmonės į jį žiūrės, nebus jokio grožio, kuris prie jo trauktų. Jie galvos, jog tą žmogų nubaudė ir pažemino pats Kūrėjas, manys, kad jis buvo ištiktas Dievo.

Pranašą sukrėtė iš ateities ateinanti žinia. Už visų žmonių nuodėmes pasiaukos vienas žmogus. Jis bus kankinamas ir labai žiauriai bei gėdingai nužudytas. Jo veidas bus nežmoniškai sudarkytas. Visas jo kūnas bus viena žaizda.

Kodėl? Nes Kūrėjas ant jo uždėjo visus mūsų nusikaltimus.

Pranašas matė dabartį ir ateitį, apverktiną žmonijos padėtį. Net patys geriausi pasiklydę. Visi klaidžioja, nė vienas neina keliu, vedančiu į gyvenimą, visi pasirinkę neviltį ir mirtį, elgiasi, kaip žmonėms nedera, paniekinę jiems suteiktą dalią. Jie galvoja, kad pasirinko laimę, bet iš tiesų eina į pražūtį. Nė vienas nebeturi nuovokos ir jėgų sugrįžti į tiesos kelią. Puikybė, kvailystė, apsigavimas, skausmas bei neviltis smaugia visus žmones. Tačiau Kūrėjas ištiesė gelbstinčią ranką.

Apie šią Izaijo pranašystę galime manyti, ką norime, tačiau ją skaitant atrodo, jog tai užrašė žmogus, kuris savo akimis matė Jėzaus Kristaus nukryžiavimą ir suprato, ką reiškia ši žiauri mirtis.

Tikrai jis nešė mūsų negalias ir sau pasiėmė mūsų skausmus. O mes laikėme jį nubaustu, Dievo ištiktu ir pažemintu. Jis buvo sužeistas už mūsų kaltes ir sumuštas už mūsų nuodėmes. Bausmė dėl mūsų ramybės krito ant jo; jo žaizdomis esame išgydyti. Mes visi buvome paklydę kaip avys, kiekvienas ėjome savo keliu. Bet Viešpats uždėjo ant jo visus mūsų nusikaltimus (Izaijo knygos 53 skyriaus 4–6 eilutės).

Bendrinti: