Saugok laisvę

Apaštalas Jonas, pasakodamas pirmame amžiuje vykusį nutikimą, pasako mums labai svarbią žinią – neužtenka atgauti laisvę, reikia ją saugoti.

Prie vienų Jeruzalės miesto vartų buvo maudyklė, arba šių dienų kalba – tvenkinys ar baseinėlis, o prie jo pastatytos penkios stoginės – pavėsinės. Tose pavėsinėse gulėjo daugybė įvairių ligonių – aklų, luošų, paralyžiuotų. Kartkartėmis tvenkinio vanduo nei iš šio, nei iš to staiga smarkiai sujudėdavo (apaštalas rašo, jog kartkartėmis maudyklėn nusileisdavo angelas ir sujudindavo vandenį). Kas, vandeniui sujudėjus, pirmas įlipdavo į baseinėlį, pasveikdavo, kad ir kokia liga sirgdavo.

Tarp daugelio kitų ligonių buvo vienas žmogus, išsirgęs trisdešimt aštuonerius metus. Kokia tai buvo liga, tiksliai sunku pasakyti, tačiau didžiąją laiko dalį jis gulėjo ant gulto, nes buvo labai silpnas ir sunkiai vaikščiojo. Dėl tos priežasties tas ligonis, sujudėjus vandeniui, nespėdavo pirmas įlipti į tvenkinį.

Ir štai religinės šventės metu, prie tvenkinio atėjo Jėzus iš Nazareto. Pamatęs tą žmogų ir sužinojęs jį ilgai sergant, Jėzus jį paklausė, ar tas nori pasveikti. Žmogus ėmė aiškinti savo apverktiną padėtį – kaip jau daugybę kartų jis nespėjo įlipti į tvenkinį pirmas, nes neturėjo žmogaus, kuris jam padėtų.

Jėzus jam tarė: „Kelkis, imk savo gultą ir vaikščiok!“ (Evangelijos pagal Joną 5 skyriaus 8 eilutė). 

Žmogus tuojau pat išgijo, pasiėmė gultą ir pradėjo vaikščioti. Jis nežinojo, kas toks buvo jį išgydęs žmogus, nes matė jį pirmą kartą, o Jėzus iš karto iš ten pasitraukė. Todėl, kai žmonės jį klausinėjo, kas tave išgydė, jis neturėjo ką pasakyti.

Vėliau Jėzus jį sutiko šventykloje ir tarė: „Štai tu pasveikęs. Daugiau nebenusidėk, kad neatsitiktų tau kas blogesnio“ (ten pat 14 eilutė).

Pasirodo, buvęs ligonis, nesilaikydamas Kūrėjo nustatytos gyvenimo tvarkos, galėjo prarasti atgautą sveikatą.

Po labai ilgai besitęsusios ligos jis buvo stebuklingai išgydytas, – tikrai verta džiaugtis ir linksmintis! Tačiau tas, kuris jį išgydė, matė tykančią grėsmę. Jėzus nėra teisuolis moralistas. Kaip pirmieji tam žmogui Jo pasakyti žodžiai jį išgydė, taip šį kartą jie buvo skirti apsaugoti nuo realaus pavojaus ir suteikti jėgų tam pavojui pasipriešinti.


Gabrielius Lukošius

Bendrinti: