Skirtingi tėvai

Pirmojo amžiaus Jeruzalė. Šventyklos kieme susirinkę izraelitai klausėsi iš provincijos atkeliavusio pamokslininko. Jis kalbėjo kitaip, nei kiti to meto pamokslininkai. Daugelis iš jų įtikėjo, kad tas jaunas vyras yra senovės pranašų skelbtas Izraelio karalius. Tuomet jis pasakė įtikėjusiems jį žmonėms: Jei jūs pasiliekate mano žodyje, iš tiesų esate mano mokiniai; ir jūs pažinsite tiesą, ir tiesa padarys jus laisvus (Evangelijos pagal Joną 8 skyriaus 31 eilutė). Tačiau šie žodžiai sukėlė klausiusiųjų pasipiktinimą. Jie manėsi esą laisvi. Kaip šis kalbėtojas drįsta sakyti, kad jie taps laisvi? Tie žmonės buvo įsitikinę, kad yra patriarcho Abraomo palikuonys ir niekam nevergauja. 

Tuomet Jėzus (toks buvo pamokslininko vardas) toliau kalbėjo jiems, kad turi omeny esminę žmonių vergystę – vergavimą nuodėmei, negebėjimą gyventi pagal Kūrėjo duotus gyvenimo dėsnius. Nė vienas nuodėmės pavergtas žmogus negali amžinai pasilikti Dievo namuose. Kad žmonės galėtų amžinai būti su savo Kūrėju, iš nuodėmės vergystės juos turi išlaisvinti tas, kuris pats nėra jos pavergtas. Jeigu klausiusieji iš tiesų būtų norėję paklusti Kūrėjui, jie nebūtų pasipiktinę tuo, ką išgirdo. Jėzus jiems kalbėjo Jį pasiuntusio dangiškojo Tėvo žodžius, tačiau jie vadovavosi kito tėvo suformuotais supratimais.

Teiginys apie skirtingus tėvus sukėlė dar didesnį žmonių pasipiktinimą. Apie kokį kitą tėvą kalba šis pamokslininkas? Juk jų tėvas yra Abraomas.

Jėzus jiems atsakė, kad jeigu jie būtų Abraomo vaikai, tai elgtųsi kaip jų tėvas Abraomas ir nesipiktintų jiems sakoma Kūrėjo tiesa. Bet jų elgesys parodė, kas yra jų tikrasis tėvas.

Žmonės nesutiko su sakoma tiesa ir prieštaraudami Jėzui teigė, jog turi vieną Tėvą – Dievą. 

Jie norėjo save pateisinti ir pasislėpti nuo tikrąją laisvę nešančios tiesos. Išdidiems žmonėms labai sudėtinga pripažinti sau, kad yra apsigavę.

Tuomet Jėzus įvardino, kas buvo jų tikrasis tėvas. Kas iš Dievo yra, tas Dievo žodžių klauso. Jūs neklausote todėl, kad nesate iš Dievo (ten pat 47 eilutė). Jie tikėjo velnio melu ir jokiu būdu nenorėjo to pripažinti. Tie žmonės buvo labiau linkę nužudyti Kūrėjo tiesą jiems kalbėjusį žmogų, negu pripažinti savo paklydimą ir leistis išvedami į dievišką laisvę.

 

 

Bendrinti: