Kaip daugelis baisėjosi tavimi, taip jo veidas buvo nežmoniškai sudarkytas, jis buvo nebepanašus į žmogų – tai Senojo Testamento laikų pranašo ištarmė, užrašyta Šventajame Rašte (Izaijo pranašystės 52 skyrius, 14 eilutė).
Kai skaitau šiuos žodžius, klausiu savęs: Kodėl pranašui buvo taip svarbu kalbėti apie kažkieno sudarkytą veidą? Kas toks tas subjaurotas žmogus? Tarsi žmonijos istorijoje nėra begalės neatpažįstamai sudarkytų veidų? Ištisos tautos buvo šluojamos nuo žemės veido. Kiekvienas praeities šimtmetis turi savo neišsemiamą skausmo jūrą. Vienu sudarkytu veidu daugiau ar mažiau, atrodytų, nedidelis skirtumas.
Kodėl Dievas mums pranešė tokią žinią? Sunku tuo patikėti, bet Jis kalbėjo apie save ir savo veidą. Vienintelis būdas mums padėti atrodo toks nepatrauklus. Tas pats pranašas užrašė: Kas patikėjo mūsų skelbimu? Ir kam buvo apreikšta Viešpaties ranka? Neturi jis nei išvaizdos, nei patrauklumo, kai žiūrime į jį, nėra jokio grožio, kuris mus prie jo trauktų. Jis paniekintas ir žmonių atmestas, skausmų vyras, negalią pažinęs; mes slėpėme nuo jo savo veidus, jis buvo paniekintas, ir mes jį nieku laikėme. Tikrai jis nešė mūsų negalias ir sau pasiėmė mūsų skausmus. O mes laikėme jį nubaustu, Dievo ištiktu ir pažemintu (Izaijo pranašystės 53 skyrius, 1–4 eilutės).
Labai skaudi istorija – žmogumi tapęs mūsų Kūrėjas neatpažintas, nepriimtas ir sudarkytas.
Kam reikalingas Dievas, kuris leidžia sudarkyti savo veidą, o save taip sumušti, kad būtų nebepanašus į žmogų?
Atsakymas – visiems žmonėms!
Esame puolusi rasė ir patys nieko nebegalime pakeisti, tačiau nenorime to pripažinti ir bandome sau bei kitiems įrodyti, jog taip nėra. Tai nemaloni tiesa.
Dievas ištiesė savo gelbstinčią ranką. Jis atsiuntė savo Sūnų nuodėmingo kūno pavidalu kaip auką už nuodėmę ir pasmerkė nuodėmę kūne (Apaštalo Pauliaus Laiškas romiečiams 8 skyrius, 3 eilutė). Jėzaus kančia – išeitis iš užburto rato, iš nesibaigiančio smurto – veidų bjaurojimo bei darkymo. Kažkas nekaltas turėjo prisiimti kaltųjų pasmerkimą, kad mūsų širdyse galėtų liautis savęs ir kitų darkymas.
Gabrielius Lukošius
_64x64_9de.jpg)
