Tapti vykdytoju

Norėdami teisingai suprasti artimiausius savo žmones, privalome atidžiai jų klausytis ir neskubėti daryti išvadų. Kaip dažnai vyrai ir žmonos, tėvai ir vaikai nesusikalba vien todėl, jog per greitai prieina išvadą, kad jau suprato, ką kitas norėjo pasakyti, priskirdami jam savo sugalvotus motyvus. Mes sunkiai suprantame kitokią nuomonę. Tenka labai nusižeminti ir nuoširdžiai norėti išgirsti bei suvokti, kad pradėtume suprasti kitokį nei mūsų požiūrį ir pripažintume, jog jis irgi gali būti teisingas.

Jeigu tiek nuolankumo bei jėgų reikia įdėti, norint suprasti kitą žmogų, kuris gyvena tuose pačiuose namuose, tai kaip nepalyginamai labiau turime romiai ir nuolankiai su didžiausiu dėmesiu įsiklausyti į Kūrėjo žodžius, prašydami Jo Dvasios pagalbos, kad galėtume juos iš tiesų suprasti. Juk mes buvome Kūrėjo priešai ir mūsų pažiūras bei mąstymo būdą formavo kietaširdžiai žmonės (net patys geriausi žmonės yra kietos širdies, palyginus su Dievu). Nors Šventasis Raštas nuolatos primena, jog žmonės be Dievo yra tamsa, o Dievas – šviesa, mes net neįsivaizduojame, kaip stipriai mūsų mintys skiriasi nuo Jo minčių. Todėl nesistebėkime, kad žodžio vykdytoju gali būti tik žmogus, labai atidžiai įsiklausantis ir įsižiūrintis į Viešpaties žodžius. Priešingu atveju, jis vykdys neteisingai suprastus nurodymus.

Kūrėjo žodžių vykdytojas – malonės vaikas, nes joks žmogus savo jėgomis negali suprasti Dievo minčių ir motyvų. O kaip paklusti, jeigu nesupranti, kas sakoma? Vykdytojais mus daro Dievo Dvasia, apreikšdama Viešpaties mintis ir troškimus. Vykdantis Dievo žodžius niekada nesipuikuoja prieš kitus žmones. Jis suvokia, kad viską, ką turi, yra gavęs iš malonės, kaip elgeta išmaldą. Toks žmogus yra dvasios vargšas – atgailaujančios dvasios ir sudužusios širdies. Jis dreba prieš Kūrėjo žodį, nes supranta, kad visas jo gyvenimas be to Žodžio yra niekam tikęs. Jis gilinasi į Dievo žodžius, kaip brangakmenių ieškodamas nurodymų, kuriuos galėtų vykdyti, nes kiekvienas žodis – tai gyvenimo kelias, tai išeitis, atgaiva, džiaugsmas, ramybė. Kiekvienas žodis – tai kvietimas į gyvenimą. Žodžio vykdytojas atveria savo širdį dangiškoms žodžio sėkloms ir saugo jas. Meilė, tiesa bei gailestingumas tampa jo gyvenimo pamatu.

Bendrinti: