Vyriausiasis kunigas

Šiais laikais, išgirdus terminą „vyriausiasis kunigas“, gali kilti įvairiausių minčių bei klausimų. Pats žodis „kunigas“ įgavo daugybę prasminių atspalvių. Tačiau izraelitams – Kūrėjo išrinktai tautai, tai buvo vienintelis visų tikinčiųjų atstovas Dievo akivaizdoje. Tokią sampratą apie vyriausiąjį kunigą Dievas formavo savo tautos sąmonėje ištisą tūkstantmetį. Senojo Testamento laikų tikintiesiems vyriausiasis kunigas – neatskiriama jų tikėjimo dalis. Pats Kūrėjas Mozei nurodė, kaip pastatyti Jo ir tautos susitikimo vietą ir kas kokiu būdu toje vietoje turi tarnauti. Jis pašaukė Mozės brolį Aaroną bei jo palikuonis atstovauti tautai ir nešti vyriausiojo kunigo tarnystę susitikimo palapinėje, pastatytoje pagal pavyzdį, parodytą Mozei ant Sinajaus kalno. Jos sandara išsamiai aprašyta Išėjimo ir Kunigų knygose. Tai – išardomų konstrukcijų statinys, uždanga perskirtas į dvi dalis. Pirmoji dalis vadinosi Šventoji, antroji – Šventų švenčiausioji. Pirmojoje vyko kasdienis kunigų tarnavimas. Tačiau į antrąją palapinės dalį, esančią už uždangos, vieną kartą metuose įeidavo tik vyriausiasis kunigas. Ten stovėjo auksu aptraukta sandoros skrynia, kurios auksinis dangtis vadinamas malonės sostu. Šventų švenčiausioje Kūrėjo šlovė buvo juntama pojūčiais. Vyriausiasis kunigas, gaubiamas smilkalų dūmų, kartą metuose priešais malonės sostą aukodavo gyvulių kraują už savo bei tautos nuodėmes. Anuomet Dievo žmonėms tai buvo vienintelis Visatos Kūrėjo suteiktas būdas gyventi santarvėje su Juo.

Būtent tokios tarnavimo tvarkos izraelitai laikėsi visą tūkstantmetį nuo Mozės iki Kristaus. Ji tapo jų tapatybės dalimi. Izraelitai aiškiai suvokė, kad joks žmogus negali šiaip ateiti Dievo akivaizdon. Be Dievo suteiktos malonės žmonės yra visiškai atskirti nuo savo Kūrėjo. Vyriausiasis kunigas buvo konkreti tos malonės išraiška.

Todėl vienas iš Naujojo Testamento autorių, rašydamas izraelitų kilmės krikščionims, aiškino jiems, kad po Kristaus mirties bei prisikėlimo vyriausiojo kunigo tarnystė neišnyko, bet galiausiai įgavo tą pavidalą, kurį Dievas sumanė nuo pat pradžių. Visas Senojo Testamento tarnavimas šventykloje buvo tik paruošiamosios pamokos. Dabar amžinasis Vyriausiasis Kunigas Jėzus Kristus tikrojoje, ne rankų darbo šventykloje užtaria visus tikinčiuosius Kūrėjo akivaizdoje.

Tačiau neužtenka paviršutiniškai žinoti, jog kelias pas Dievą yra atviras ir Jo akivaizdoje nuolatos stovi mūsų vyriausiasis kunigas. Reikia atsiliepti į pakartotinai Laiške hebrajams skambantį paties Dievo kvietimą drąsiai artintis prie dangiškojo malonės sosto, kad gautume pagalbą reikiamu laiku.

Bendrinti: