.jpg)
Evangelijos, arba kitais žodžiais tariant – pasakojimai apie Jėzų iš Nazareto, užrašyti Naujajame Testamente, leidžia mums pamatyti sukrečiantį vaizdą, baisią sandūrą, kai Kūrėjas susiduria su Jį paniekinusiais kūriniais.
Evangelijos mums pasakoja apie įsikūnijusį Kūrėją. Jis atėjo kaip paprastas žmogus, neturintis išskirtinės socialinės padėties, visuomenės pripažintos kilmės, didelių turtų ar išsilavinimo teikiamų titulų. Suprasti, kas toks yra keliaujantis dievotumo mokytojas Jėzus iš Nazareto, buvo įmanoma tik per Dievo duotą apreiškimą. Žmonės matė Jo daromus stebuklingus ženklus, ir apie Jį sklandė įvairiausi gandai. Vieni Jį laikė pranašu, kiti skleidė iš viso keistus gandus – Jis yra prisikėlęs Senojo Testamento pranašas, o dar kiti – tai žmonių klaidintojas ir apgavikas. Tačiau tik nedaugelis mokinių suvokė, jog Jis yra visų praeities pranašysčių išsipildymas, Dievo siųstasis Kristus, pažadėtasis žmonijos valdovas.
Ką galėtume pasakyti apie Jėzų iš Nazareto, dėmesingai įsiklausydami į evangelijų pasakojimus?
Tai buvo labai jautrus, nesuvokiamo gailestingumo ir teisingumo kupinas žmogus. Visu savimi Jis nešė žinią, kad gailestingumas triumfuoja prieš teismą. Jėzus nepaniekino teismo ir savo amžininkams kalbėjo, kad teismas neišvengiamas, tačiau yra Dievo suteikta galimybė iš teismo pereiti į gyvenimą. Tam tereikia pamatyti bei pripažinti savo nuodėmę ir šauktis gelbstinčios Kūrėjo pagalbos.
Atrodytų, viskas aišku ir paprasta. Tačiau ištiesta Kūrėjo ranka atsimušė į mūsų teisuoliškumą, arba kitaip sakant, širdies kietumą. Ryškiausias tokio teisuoliškumo pavyzdys buvo tuo laiku Izraelio tautoje labiausiai gerbiami ir geriausią išsilavinimą turintys žmonės – fariziejai (uoliausi paveldėtų pamaldumo tradicijų puoselėtojai) ir Šventojo Rašto žinovai (šventraščių perrašinėtojai). Jie buvo įsitikinę, kad žino, kaip reikia elgtis norint patikti Izraelio Dievui, bet susitikę su Juo, Jo nepažino. Mokydami žmones Šventojo Rašto tiesų, jie krovė nepakeliamas naštas, kurių žmonės negalėjo panešti, o patys tų naštų nenorėjo net pirštu pajudinti.
Tokia nelaimė gali atsitikti kiekvienam iš mūsų. Mes sugebame tapti negailestingi ir nejautrūs, net stengdamiesi įgyvendinti gailestingumą. Siekdami tolerancijos esame pasiruošę persekioti tuos, kurie nesutinka su mūsų tolerancijos samprata.
Tenka pripažinti savo padėtį, kurią apšviečia Evangelijos žodžiai. Mums reikalingas Gelbėtojas ir Jo nebereikia susigalvoti – Jis yra Jėzus iš Nazareto, paaukojęs save už mūsų nuodėmes ir prisikėlęs iš mirusiųjų.
