Ta Šventojo Rašto dalis, kuri vadinasi Senasis Testamentas arba hebrajų Biblija, baigiasi pranašo Malachijo išsakytu didingu Kūrėjo pažadu: Aš siųsiu jums pranašą Eliją, prieš ateinant didingai ir baisiai Viešpaties dienai. Jis atgręš tėvų širdis į vaikus ir vaikų širdis į tėvus, kad neateičiau ir neištikčiau žemės prakeikimu (Malachijo pranašystės 4 skyriaus 5–6 eilutės).
Ateis didinga ir baisi Viešpaties diena, bet prieš tai Kūrėjas žmonių širdyse įvykdys nuostabią permainą. Jis atgręš tėvų širdis į vaikus ir vaikų širdis į tėvus. Suprantama, Jis to nedarys pamindamas žmonėms suteiktą pasirinkimo teisę. Kas manys, kad jam ta permaina nereikalinga, atmes ištiestą gelbstinčią pagalbos ranką ir liks kietos, savanaudiškos širdies.
Naujajame Testamente matome, kaip ši pranašystė pradėjo pildytis. Evangelijoje pagal Luką skaitome angelo žodžius, pasakytus Jono Krikštytojo tėvui kunigui Zacharijui apie jam gimsiantį sūnų: Nebijok, Zacharijau, nes tavo malda išklausyta. Tavo žmona Elžbieta pagimdys tau sūnų, o tu jį pavadinsi Jonu. <...> Elijo dvasia ir jėga jis eis pirma Viešpaties, kreipdamas tėvų širdis į vaikus ir neklusniuosius į teisiųjų nusistatymą, kad parengtų Viešpačiui paruoštą tautą (Evangelijos pagal Luką 1 skyriaus 13 ir 17 eilutės).
Angelas beveik pakartojo pranašo žodžius, kalbėdamas apie gimsiantį Joną Krikštytoją, kuris skelbs atgailą Izraelio žmonėms prieš prasidedant Jėzaus Kristaus tarnystei.
Pasirodo, mūsų Kūrėjui labai svarbu, kad tėvų širdys būtų atsisukusios į vaikus, o vaikų į tėvus. Daugeliui žmonių tikriausiai atrodo, kad jie pakankamai myli savo vaikus ir jais iš tiesų rūpinasi – kalbant pranašo žodžiais, jų širdys atsuktos į vaikus.
Tačiau Kūrėjas mato kitokį vaizdą – šis poreikis niekur nedingo. Mums visiems reikalinga Dievo pagalba, atgailos dvasia, kuri persmelkia sielas iki esybės gelmių ir duoda pamatyti tikrąją padėtį bei pakeisti giliausias nuostatas.
Tėvų ir vaikų širdys niekada nebus iš tiesų atviros vienų kitiems, jei pats Kūrėjas nebus jų didžiausia brangenybė. Tiek tėvams, tiek vaikams svarbiausia yra Jį mylėti visa širdimi, siela, protu ir visomis jėgomis.
Tai įmanoma tik tuomet, kai atsiveriame per Kristų dovanotai malonei ir pradedame pažinti savo Kūrėją tokį, koks Jis yra.
_64x64_9de.jpg)
