Tremtinys

Jis buvo vardu Jonas – Jėzaus iš Nazareto pasekėjas, mylimas mokinys. Gyveno pirmame amžiuje Romos imperijoje. Skelbė žinią ir liudijo, kad tikrasis Valdovas yra imperijos pakraščio provincijoje imperatoriaus vietininko nuteistas ir nukryžiuotas žydų pamokslininkas Jėzus. Nors Jis mirė, bet Kūrėjas Jį prikėlė iš numirusių ir pasodino savo dešinėje aukštybėse. Jonas kalbėjo tai, ką matė, ką buvo patyręs ir ką jam įsakė skelbti Tas, kuris prisikėlė iš numirusių. Žinios esmė buvo tokia: nukryžiuotas pamokslininkas yra žmogumi tapęs Kūrėjas. Jis, būdamas nekaltas, nepadaręs jokios nuodėmės, galėjo prisiimti nusidėjusiųjų kaltes ir jiems skirtą bausmę. Kūrėjas, paaukodamas save, sutaiko su savimi kiekvieną, kuris atgailauja ir tiki Jo atliktu darbu.  

Už tokią žinią Jonas buvo ištremtas į mažą, tuo metu beveik negyvenamą salą Egėjo jūroje. Ten jis turėjo dvasinę patirtį – dievišką viziją, susitikimą su prisikėlusiu Kristumi, ir Jo paliepimu užrašė Kūrėjo žodžius, skirtus visiems žmonėms: Aš esu Pirmasis, ir Paskutinysis, ir Gyvasis. Aš buvau numiręs ir štai esu gyvas per amžius. Amen. Aš turiu mirties ir pragaro raktus (Apreiškimo Jonui 1 skyriaus 17–18 eilutės).

Kodėl vyko ir vyksta krikščionių persekiojimai? Kodėl Europa, kurios kultūra kilo iš Šventojo Rašto, kratosi savo istorinių šaknų? Kodėl atmetama tai, ką žmonės iš tiesų matė bei patyrė?

Jeigu Šventojo Rašto žinia būtų prasimanymas, galėtume tai atmesti. Tačiau pirmojo amžiaus Kristaus pasekėjai savo gyvenimo pavyzdžiu parodė, kad jie iš tiesų patyrė tai, ką skelbė, o jų įsitikinimas skelbiamos žinios tikrumu buvo toks stiprus, jog Romos imperatorių ir daugelio imperijos gyventojų priešiškumas jų nesustabdė. Jie aukojo savo gyvybę, kentė persekiojimus: apaštalas Petras buvo nukryžiuotas, Paulius nukirsdintas, Jonas ištremtas į nusikaltėliams skirtą salą, o daugelis kitų tiek žudomi, tiek kitokiais būdais persekiojami.

Stodami prieš aukščiausią tautos teismą Jėzaus pasekėjai nebijojo kalbėti tiesą: Dievo reikia klausyti labiau negu žmonių. Mūsų tėvų Dievas prikėlė Jėzų, kurį jūs nužudėte, pakabindami ant medžio. Dievas išaukštino Jį savo dešine kaip Karalių ir Išgelbėtoją, kad suteiktų Izraeliui atgailą ir nuodėmių atleidimą. Mes esame Jo ir tų įvykių liudytojai, taip pat ir Šventoji Dvasia, kurią Dievas suteikė tiems, kurie Jam paklūsta (Apaštalų darbų 5 skyriaus 29–32 eilutės).

Bendrinti: