Esu įsitikinęs, kad dalis Lietuvos gyventojų nors šiek tiek žino, kas vyko tą pirmąją savaitės dieną tolimoje praeityje, kurią minėdami švenčiame Verbų sekmadienį.
Jėzus iš Nazareto įžengė į Jeruzalę. Iki Jo nukryžiavimo buvo likusios tik kelios dienos. Tuo metu tik Jis vienas žinojo, kas Jo laukia artimiausioje ateityje. Jėzų, jojantį ant asiliuko, pasitiko minios žmonių. Beveik visi buvo apimti ypatingo džiaugsmo. Jie buvo matę Jo daromus stebuklus ir dabar klojo priešais Jį palmių šakas, šaukdami praeityje gyvenusio pranašo užrašytus žodžius ir tokiu būdu skelbdami, kad Jis yra lauktasis Izraelio karalius.
Nežinantiems Verbų sekmadienio šventės kilmės tiesiog paminėsiu, kad anuomet Kristui po kojomis tiestos palmių šakos mūsų tautoje virto verbomis.
Vis dėlto ši diena reikšminga ne palmių šakomis ar verbomis. Pildėsi Šventojo Rašto pranašystės – į Jeruzalę įžengė Dievo siųstasis Izraelio Karalius. Minios nujautė tos dienos išskirtinumą, bet sąmoningai nesuvokė to, kas vyko. Žmones apėmė visuotinė euforija, laukiant kažko nepaprasto. Galima spėti, kad minios tikėjosi, jog į miestą įžengęs Mesijas, Dievo padedamas, stebuklingu būdu išvaduos Izraelį iš romėnų okupacijos. Jie matys ypatingą Dievo didybės apraišką. Izraelio Dievas išvaduos savąją tautą ir visi žemės gyventojai pamatys, koks galingas yra Abraomo, Izaoko ir Jokūbo Dievas.
Po kelių dienų išvadavimas įvyko, tik ne toks, kokio laukė Jėzų pasitikusi minia. Izraelio Karalius buvo „karūnuotas“ erškėčių vainiku, iškeltas ant kryžiaus ir savo mirtimi įveikė tikruosius žmonijos priešus – nuodėmę, šio pasaulio kunigaikštį šėtoną ir mirtį.
Tačiau tą dieną, kai Jėzus įžengė į miestą, artėjančios kovos našta slėgė tik Jo vieno pečius. Žmonės laukė greitų, matomų politinių permainų. Niekas iš Jo mokinių ir Jį pasitikusios minios tuo metu nesuvokė nei tikrosios okupacijos masto, nei būsimos pergalės dydžio, nei jos kainos. Net artimiausi Jėzaus mokiniai dar nebuvo supratę Jo pasakytų žodžių: Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: kiekvienas, kas daro nuodėmę, yra nuodėmės vergas. Bet vergas nepasilieka namuose amžinai, o Sūnus pasilieka amžinai. Jei tad Sūnus jus išlaisvins, iš tiesų būsite laisvi (Evangelijos pagal Joną 8 skyriaus 34–36 eilutės).
Gabrielius Lukošius
