Vienintelis

Kai skaitome Naująjį Testamentą, vargu ar susimąstome, kokią keistą istoriją mums pasakoja keturių evangelijų autoriai. Jie tvirtino, kad Izraelio žemėje gimė žmogus, turintis konkretų pašaukimą – paaukoti savo gyvybę už visus žmones. Tas žmogus, pagal pasakojimą, yra Kūrėjo skirtas Izraelio karalius. Visos pasakojimo detalės istoriškai tikslios. Jis gyveno konkrečiu laiku, du evangelijų autoriai jį pažinojo labai artimai ir kaip artimiausi jo pasekėjai praleido su juo apie trejus metus, o kiti du evangelistai artimai bendravo su jį gerai pažinojusiais. Nors daugelis žmonių evangelijas bando priskirti mitams, bet tikri mitų ekspertai sako, jog tai yra istoriniai mačiusių bei girdėjusių žmonių liudijimai.

Pabandykime be išankstinių nuostatų pažvelgti į asmenį, apie kurį mums pasakoja evangelijos. Jis gimė mažame Judėjos miestelyje Betliejuje. Jo vardas buvo Jėzus. Evangelistas Lukas, pagal profesiją gydytojas, rašo, kad Jėzus motinos įsčiose buvo pradėtas Šventosios Dvasios. Nuo ankstyvų metų iki trisdešimties Jėzus su tėvais gyveno Nazareto mieste. Maždaug trisdešimties Izraelio miestuose bei kaimuose jis pradėjo skelbti žinią, jog prisiartino Dievo karalystė. Kūrėją jis vadino savo Tėvu ir mokė žmones dieviškų tiesų, kaip niekas to nedarė iki jo. Jėzus pagydydavo sunkiai sergančius, net mirtinus ligonius bei prikeldavo mirusiuosius.

Tačiau pagrindinė Jėzaus misija, skirta jam dangiškojo Tėvo, buvo atiduoti savo gyvybę už visus žmones. Jo artimiausias pasekėjas šią mintį užrašė tokiais žodžiais: Dievas taip pamilo pasaulį, jog atidavė savo viengimį Sūnų, kad kiekvienas, kuris Jį tiki, nepražūtų, bet turėtų amžinąjį gyvenimą (Evangelijos pagal Joną 3 skyriaus 16 eilutė).

Jis žinojo, kas jo laukia, ir ryžtingai ėjo įvykdyti tai, kam buvo siųstas. Tai stebino ir trikdė Jėzaus pasekėjus. Iki jo mirties jie nesuprato jo pagrindinės misijos. Tik po Jėzaus mirties bei prisikėlimo, jo mokiniai ėmė drąsiai skelbti, jog neduota žmonėms po dangumi kito vardo, kuriuo turime būti išgelbėti. Dievas Jį labai išaukštino ir suteikė Jam vardą aukščiau visų kitų vardų, kad Jėzaus vardui priklauptų kiekvienas kelis danguje, žemėje ir po žeme ir kiekvienos lūpos Dievo Tėvo šlovei išpažintų, kad Jėzus Kristus yra Viešpats (Apaštalų darbų 4 skyriaus 12 eilutė ir Apaštalo Pauliaus Laiško filipiečiams 2 skyriaus 9–11 eilutės).

 

Bendrinti: