Žvilgsnis

Pažvelgti į kitą žmogų galime labai įvairiai. Tai gali būti palaikantis arba paniekinantis žvilgsnis, draugiškas ar priešiškas, švelnus ar griežtas, skvarbus ar abejingas ir taip toliau. Būna, jog kažkieno žvilgsnį atsimename visą gyvenimą. Prisimenu, kaip paauglystės laiku, vieną kartą man viešumoje pasakius tai, ko nederėjo sakyti, tėtis griežtai pažvelgė į mane. Jo žvilgsnį prisimenu iki šiandienos.

Tačiau yra žvilgsnių, apie kuriuos pasakojama iš kartos į kartą, ir mes juos prisimename po tūkstančių metų.

Kažkada suimtas mokytojas pažvelgė į savo mokinį, ir mokinys prisiminė mokytojo pasakytus žodžius, su kuriais tuo metu, kai mokytojas kalbėjo, jis jokiu būdu nenorėjo sutikti. Mokytojas – tai Jėzus iš Nazareto, o mokinys – apaštalas Petras.

Jėzus su artimiausiais savo pasekėjais sėdėjo prie vakarienės stalo ir pasakė jiems, jog dar tą pačią naktį jie visi jį paliks. Tuomet jie ėmė prieštarauti mokytojui, išsakydami savo ryžtą nepalikti jo, net jei reikėtų eiti kartu į mirtį. Petras išsiskyrė iš kitų mokinių, sakydamas, kad net jei kiti ir pasitrauks, jis liks su savo mokytoju iki mirties. Tuomet Jėzus jį perspėjo, kad labai greitai, už kelių valandų, jis, apaštalas Petras, tris kartus išsigins savo mokytojo. Petras su tuo nesutiko.

Ir štai – Jėzus suimtas bei tardomas vyriausiojo kunigo namuose, o Petras sėdi kieme, su namų tarnais šildydamasis prie ugnies, ir laukia, kuo viskas baigsis. Prie jo prieina viena tarnaitė ir sako: „Tu vienas iš jo mokinių.“ Petras išsigina: „Aš nepažįstu jo.“ Tuomet kitas iš tarnų jam pasako tą patį. Petras ir vėl išsigina. Tačiau netrukus net keli tarnai ima tvirtinti: „Tu vienas iš jo pasekėjų.“ Petras išsigina trečią kartą, garsiai dievagodamasis ir grubiai kalbėdamas, kad iš tiesų nepažįsta to žmogaus. Tuomet, kažkuriuo momentu, tikriausiai tuomet, kai Jėzus buvo vedamas iš tos patalpos, kur jį tardė, jis pažvelgė į savo mokinį.

Jėzaus žvilgsnis tarsi pažadino Petrą iš miego. Jis prisiminė mokytojo pasakytus žodžius ir, išėjęs iš vyriausiojo kunigo namų kiemo, gailiai pravirko. Petras nesigynė ir nesiteisino, kad jis kitaip negalėjo. Atgailą nešantis Kristaus žvilgsnis pasiekė jo sielos gelmes.

Bendrinti: