Pasikrikštijau 17-os metų, dabar man 22. Kai pasikrikštijau, savotiškai supratau sekimą Dievu ir po kurio laiko atitolau nuo Dievo. Po ilgų ieškojimų, tikėjimo klausimų aiškinimosi, bažnyčios lankymo, krikščioniškų stovyklų patirčių, tikinčiųjų indėlio į mano gyvenimą šiandien esu išgelbėta ir gyvenu su Jėzumi.
Ar man reiktų dar kartą pasikrikštyti?
E.N.
Krikštas yra vienas iš dviejų Kristaus įsteigtų regimųjų sakramentų bažnyčioje. Taip tikintieji išoriškai išreiškia neregimą tikėjimą. Šis sakramentas, kaip sako Petras (1 Petro 3, 21), yra žmogaus atsiliepimas į kvietimą eiti tikėjimo keliu, tai atsakas, atsivertimo ir tikėjimo įrodymas. Pasikrikštijęs tikintysis tampa tikinčiųjų šeimos dalimi, Kristaus bendruomenės, tai yra bažnyčios, dalimi.
Krikštas yra tarytum vartai į tikinčiųjų bendruomenę, išorinis ženklas.
Kaip suprantu, jūs pasikrikštijote pažadinta supratimo, kad taip išreikšite tikėjimą Dievu. Tai teisingas motyvas. Tad jūs pasikrikštijote ir tapote tikinčiųjų bendruomenės dalimi, jei tik šį jūsų žingsnį lydėjo tikėjimas ir meilė Dievui.
Deja, kartais taip jau nutinka, tikintieji ne visuomet išstovi tikėjimo kelyje, suklumpa, susvyruoja. Štai kodėl Naujajame Testamente gausu įvairiausių paraginimų ir paskatinimų nepamiršti bažnyčios susirinkimų, įsitraukti į bažnyčios veiklą, būti uoliam, atsakingam ir t. t. Pažinę žmogiškąją prigimtį, suvokiame, kad vienas didžiausių palaiminimų tikėjimo kelionėje yra bendražygiai, bažnyčia, kurioje skelbiamas Žodis, tikėjimo broliai ir seserys.
Teologai moko, kad mums neverta kartoti krikšto sakramento (tarsi užsižaisti su šventais dalykais), verčiau yra pamaldžiai apsvarstyti tą žingsnį, kurį žengėte praeityje, ir suvokti jo reikšmę šiandienai. Tad jei jau jums taip nutiko, kad kurį laiką buvote atsitraukusi nuo tikėjimo ir Kristaus, bet šiandien vėl degate meile Kristui, verta būtų prisiminti antrąjį Kristaus įsteigtą sakramentą - Duonos laužymą (1 Kor 11, 23-28). Laužant duoną bažnyčios susirinkime per atgailą artinamės prie Dievo. Išpažįstame savo nuodėmes, atkryčius, meilės atšalimus ir taip atnaujiname savo tikėjimo išpažinimą. Duonos laužymo sakramentas yra pasikartojantis, tad vėl ir vėl su tikinčiaisiais bažnyčioje, Dievo akivaizdoje, jūs galite apmąstyti savo pasišventimą, jį atnaujinti, mintimis grįžti į krikšto vandenį ir pasakyti Kristui „Taip".
Pastorius Ramūnas Jukna
