Norėjau paklausti, ar rūkymas yra nuodėmė? Darius, 33 metai, Ignalina
Rūkymas Biblijoje nėra paminėtas, todėl šis faktas mėgstančiųjų užtraukti dūmą yra pasitelkiamas kaip „svarus" rūkymo įteisinimo argumentas. Tačiau nereikia pamiršti, kad rūkymo reiškinys nėra labai senas, Vakarų pasaulį pasiekęs tik XVI a., kai Kolumbas atrado Ameriką ir europiečiai perėmė vietinių indėnų patirtį. Pirmoji cigaretė buvo pagaminta tik 1828 m. Tad natūralu, kad Šventajame Rašte nieko nerašoma apie rūkymo praktiką.
Tačiau, nors rūkymas tiesiogiai nėra minimas, apie jo priimtinumą ar nepriimtinumą galime spręsti iš kitų Šventojo Rašto įtvirtinamų vertybių.
Pirmiausia, derėtų užduoti paprastą klausimą: kodėl žmonės rūko? Tabakas nėra gyvybiškai būtina medžiaga žmogaus organizmui, kurią jis turėtų vartoti. Žmogus rūkydamas siekia save dirbtinai raminti nuo nemalonių minčių, nepalankių aplinkybių. Bando pabėgti nuo nepageidaujamos kasdienės tikrovės, „atsijungti", patirti apsvaigimo malonumą. Tokią būseną sukuria tabake esanti narkotinė medžiaga nikotinas. Šventasis Raštas kalba apie kito produkto, turinčio narkotinės medžiagos, etanolio, vartojimą svaiginimuisi - alkoholį. Neblaivumas yra priskiriamas prie kūno darbų ir laikomas nuodėmingu, kadangi girtuokliams nebus vietos Dievo karalystėje (Gal 5, 21; 1Kor 6,10). Girtavimais, orgijomis apaštalas Paulius neužbaigia kūno darbų sąrašo, bet pasako: „ir panašūs dalykai". Savo poveikiu tiek rūkalai, tiek narkotikai yra labai artimi alkoholiui, tad ir svaiginimasis jais, manau, sulaukia tokio pat vertinimo, kaip ir svaiginimasis alkoholiu. Šios cheminės medžiagos žmogui tampa savotišku dievu, į kurį šis kreipiasi ieškodamas palengvėjimo nekaip pasijutęs. Taip butelis, cigaretė ar švirkštas ima „konkuruoti" su Dievu - tikrosios ramybės šaltiniu. Dėl to trumpalaikis raminimasis cheminėmis medžiagomis, jomis slopinant natūralias kūno reakcijas į išorinius dirgiklius, nėra tikroji išeitis ir, žinoma, ne Dievo valia.
Dievo žodyje prieš rūkymą, manau, yra dar ir tas argumentas, kad reguliarus rūkymas pamažu žudo žmogaus kūną. Sąmoningai rinkdamasis cigaretę, žmogus nusižengia Dievo įsakymui „Nežudyk!", kuriuo Jis įvardina žmogaus gyvybę esančią brangią ir uždraudžia kam nors ją atimti. Rūkymo įprotis turi tokį aiškų destruktyvų poveikį žmogaus sveikatai ir gyvybei, kad net ant pačių cigarečių pakelių rūkaliams yra primenama, kad „Rūkymas žudo!" Šiandien tai yra akivaizdžiai mokslo įrodytas faktas. Nesileisiu į smulkesnį to aptarimą - apie tai esama daug medžiagos - apsiribosiu tik keliais oficialiais statistiniais faktais: kasmet nuo rūkymo sukeltų ligų miršta 4, 9 milijonai pasaulio gyventojų. Dėl rūkymo pasaulyje kasdien miršta per 10 tūkst. žmonių. Lietuvoje dėl rūkymo kasmet netenkama per 7000 gyvybių.
Tad ar gali Dievas pritarti, laiminti tokią žmogaus savęs naikinimo priemonę? Jei ne, tuomet rūkymą reikėtų laikyti nuodėmingu, nes visa, kas neatitinka Dievo valios, priskirtina nuodėmei (1Jn 3, 4; 5,17).
Pastorius Mindaugas Sakalauskas
Žiūrėti visas klausimų - atsakymų temas
2009 01 09 I Rūkymo žala
