493 | 2015 01 16 | Homoseksualumas

Sveiki, kokia yra šiuolaikinių dvasininkų nuomonė apie homoseksualus? Tarkim, lesbiečių arba gėjų pora tiki į Dievą ir yra krikščionys, - ar tai tikrai yra blogai? Aišku, Dievas sukūrė Adomą ir Ievą, ir šeimą kurti turi vyras ir moteris, bet jei gimei kitos pakraipos, negi nebėra nors šiek tiek supratimo?
Ar išpažinties metu prisipažinus, kad esi kitos pakraipos, galima sulaukti kunigo bausmės ar pajuokos?

Kami, Amžius: 17

Suprantu, kad šiandieninėje visuomenėje homoseksualumo klausimas yra kaip tam tikras katalizatorius, kuris gali supriešinti bei sukiršinti žmones, socialines grupes. Paprastai homoseksualumo atstovai ir gynėjai stereotipiškai mano, kad visi krikščionys smerkia, niekina ir žemina homoseksualius asmenis. Reiktų pripažinti, kad ir iš krikščionių (ar bent taip save vadinančių) taip pat neretai pasigirsta negražių, žeminančių ir stigmatizuojančių kaltinimų oponentų atžvilgiu. Tad pastorius, pasiryžęs rašyti homoseksualumo klausimais, faktiškai pasmerkia save kovai ir konfliktui. Tačiau, kadangi šis klausimas mūsų visuomenėje yra aktualus, pasistengsiu į jį atsakyti - visai nenoriu įžeisti homoseksualių asmenų, kaip asmenybių, ir jų jausmų. Atvirkščiai, esu visiškai įsitikinęs, kad Dievo tiesa, veikiant Šventajai Dvasiai, bei atnaujinant žmogaus protą Dievo pažinimu, kiekvienas žmogus gali pakeisti savo gyvenimą, būti apvalytas nuo savo nuodėmių ir džiaugtis Dievo malone.

Išties Šventasis Raštas atskleidžia, kad homoseksualūs santykiai yra nuodėmingi ir Dievas tokius ryšius smerkia. Apie tai vienareikšmiškai skelbiama tiek Senajame, tiek Naujajame Testamentuose (Kunigų 18, 22; Pakartoto įstatymo 23, 18; Romiečiams 1, 21-28; 1 Korintiečiams 6, 9-10; 1 Timotiejui 1, 8-10). Evangelija moko, kad natūralu vyrui intymiai bendrauti su moterimi ir atvirkščiai. O visos praktikos, kai ši Dievo sukurta tvarka sumaišoma, yra pasipriešinimas prigimčiai, ir Dievui tai nepatinka.

Jūsų klausime nuskamba labai svarbus aspektas: kaip bažnyčia, tai yra tikintieji, reaguoja į homoseksualius asmenis? Tai išties labai svarbus dalykas. Dažną kartą krikščionių reakcijos liūdina, nes tikintieji perdėm agresyviai ir emocingai tokius žmones smerkia.

Asmeniškai mane įkvepia Kristaus pavyzdys. Jis teigia, kad yra atėjęs gydyti ligonių, o ne sveikųjų (Morkaus 2, 17). Tad pagal šį Kristaus pamokymą, kiekvienas iš mūsų esame dvasios ligonis ir kiekvienam iš mūsų reikalingas Dangaus Gydytojo rankos prisilietimas. Kiekvienas turime savo ligą, savo istoriją, savo diagnozę. Be abejo, visų ligų šaknis yra ta pati - nuodėmė. Tad visi mes sergame.

Tad man labiau priimtinas gailestingas požiūris į šalia esantį sergantįjį nei jo smerkimas. Juk visi esame pakirsti nuodėmės ligos. Bet jei pasiduodame pagundymui vienas kitą žeminti ar menkinti, mes nusidedame. Kristus mus pašaukė su meile tarnauti vienas kitam tiesoje. Tad, mano galva, krikščionys homoseksualiems asmenims turi tarnauti sakydami jiems tiesą, tačiau neatstumdami ir nesišaipydami iš šių žmonių, bet stengdamiesi visokeriopai jiems padėti, ieškant Kristaus ir siekiant pasikeitimų gyvenime.

Kadangi esu evangelikų pastorius ir mūsų bendruomenėse nėra praktikuojama privaloma išpažintis,  negaliu atsakyti į klausimą, kokios reakcijos būtų galima sulaukti per išpažintį. Vienas dalykas, kurį, manau, verta pasakyti baigiant savo atsakymą, yra apaštalo Jono žodžiai: Jei mes išpažįstame savo nuodėmes, Jis ištikimas ir teisingas, kad atleistų mums nuodėmes ir apvalytų mus nuo visų nedorybių (1 Jono 1, 9). Tikėjimas į Dievą ir Jo malonės jėga yra vaistas nuo visų žmogaus nuodėmių.

Pagarbiai,
pastorius Ramūnas Jukna

Žiūrėti visas klausimų - atsakymų temas