479 | 2014 06 17 | Visatos sukūrimas

Sveiki. Visatai yra 13,8 milijardų metų. Biblijoje parašyta: „Pradžioje Dievas sukūrė dangų ir žemę.“ Apie kitas planetas, žvaigždžių sistemas nėra užsiminta. Kalbant su netikinčiais sunku paaiškinti, kad Dievas sukūrė visatą. Kaip atsakyti į klausimą, kodėl Dievas gyvybei pasirinko Žemę, o ne kitas planetas?
Ir kam sukūrė kitas planetas, jei jose nėra gyvybės - ŽMOGAUS? O gal yra kitų gyvybės formų, kurių mes nežinome? Ačiū.

Emilija, 19 m.



Siekdamas atsakyti į šį klausimą, pirmiausia atkreipsiu dėmesį į tai, kad Šventasis Raštas yra apreiškimo knyga ir tikėjimo liudijimas. Pranašų ir kitų dievotų žmonių užrašytų knygų rinkinys yra pasakojimas apie Dievą, kuris apsireiškė Izraelio tautai per jos istoriją, paliudijo apie save, suteikė Įstatymą ir atvedė žmones prie savo Sūnaus Jėzaus Kristaus aukos, kiekvienam leisdamas pasirinkti: priimti šio dieviškojo apsireiškimo liudijimą arba jį atmesti. Tad Biblija neturėtų būti lyginama su mokslo vadovėliais, žinynais ar enciklopedijomis. Kad ir kokie aštrūs protai sudarinėtų mokslo enciklopedijas, jos pasensta ir ne tik nustoja savo žinių šviežumo, bet ilgainiui (mokslui sparčiai vystantis) tampa netikslios ar netgi klaidinančios informacijos skleidėjais (kai mokslininkai atmeta iškeltas hipotezes, naujausiais tyrimais paneigia ankstesnes prielaidas ar išvadas). Tad apie tikėjimą paviršutiniškai mąstantys žmonės, lygindami Bibliją su enciklopedijomis, dažnai su ironija žvelgia į krikščionis, manydami, kad jų prisirišimas prie šventraščio yra panašus į didelę tamsuolio meilę tarybinei enciklopedijai. Tačiau Biblija, nepaisant amžių tėkmės, nepraranda savo aktualumo, nes ji nėra mokslinių žinių sąvadas ar žinynas, o tikėjimo apreiškimas, kalbantis apie amžinojo Dievo ryšį su žmogumi.

Šventojo Rašto skaitymas yra šiek tiek panašus į Šekspyro sonetų ar Donelaičio „Metų“ skaitymą. Šiuose kūriniuose mes neieškome atsakymų į šiuolaikinio mokslo klausimus apie genetiką, nanotechnologijas ir t. t., o siekiame atgaivinti savo sielas. Taip ir Šventojo Rašto eilutėse neturėtume ieškoti to, ko ten nėra parašyta. Šioje knygoje ieškome Dievo ir savęs pažinimo.

Viduramžiais bažnyčia darė klaidą, trukdydama svarstyti mokslo klausimus, stabdydama progresą ir neleisdama žmogaus protui laisvai svarstyti visų jam iškylančių klausimų. Kadangi suvokiame, jog pasaulis yra sukurtas gerojo Dievo (Pradžios knygos žinia), tai turėtų paskatinti tikinčiuosius dar drąsiau ir su didesniu užsidegimu pažinti šį Dievo sukurtą pasaulį, gilintis į mokslo paslaptis ir jas įminti. Pažindami kūriniją, galime pažinti ir jos Kūrėją, Jo perteiktą mintį.

 Tad atsakymų į pasaulio kilmės klausimus siūlyčiau ieškoti mokslininkų veikaluose. Jei norite sužinoti, kaip derinti krikščionišką tikėjimą ir mokslą, skaitykite krikščionių mokslininkų svarstymus. Reikia pabrėžti, kad ir krikščionys pasaulio kilmės klausimu laikosi ne vienos nuomonės (kažkodėl klaidingai manoma, kad krikščionys laikosi tik krecionistinio požiūrio; dėmesio verta knyga - Francis S. Collins „Dievo kalba“ - http://knygynas.btz.lt/dievo-kalba.html). Bet šiuo klausimu egzistuoja daug požiūrių, ne vienas iš dviejų: kad pasaulį sukūrė Dievas arba pasaulis atsirado Didžiojo sprogimo metu. Egzistuoja ne viena krikščioniška pasaulio sukūrimo hipotezė ir svarstymas, tad skaitykite, ieškokite ir te šių svarstymų erdvė bei laisvė suteikia jums pačiai džiaugsmo, o jūsų draugams - tikėjimą.

Pastorius Ramūnas Jukna



 



Žiūrėti visas klausimų - atsakymų temas

Bendrinti: