Sveiki, dėkui už įdomų ir nuoširdų klausimą. Kadangi klausiate, kaip suprasti Rašto mintį, kad vaikai yra palaiminimas, siūlau pirmiausia pažiūrėti, kas Šventajame Rašte apskritai laikoma palaiminimu. Tada pažiūrėsime, kokią sąsają tarpusavyje turi vaikai ir palaiminimai.
Ps 127, 1-5: Jei Viešpats nestato namų, veltui vargsta statytojai. Jei Viešpats nesaugo miesto, veltui budi sargai. Veltui keliatės prieš aušrą ir vargstate ligi vėlyvos nakties. Jūs valgote vargo duoną. O savo mylimajam Viešpats duoda miegą. Štai Viešpaties dovana yra vaikai, įsčių vaisius - Jo atlyginimas. Kaip strėlės karžygio rankoje, taip jaunystės sūnūs. Palaimintas žmogus, turįs jų pilną strėlinę! Jie nebus sugėdinti, bet kalbės vartuose su priešu.
Iš šių psalmės žodžių matome, kaip izraelitai žiūrėjo į savo vaikus. Didelė šeima buvo Dievo palaimos ženklas.
Psalmininkas paliečia 3 žmogaus veiklos sritis ir su ta veikla susijusius rūpesčius: namai, miesto apsauga (saugumas) ir šeima. Ramybės priešingybė yra ne darbas, bet ramybės stoka - neramybė. Vaikų gimimas yra Dievo valia (Pr 29, 31; 30, 2). Tai - ne mūsų nuopelnas, bet Dievo dovana. Kalbant apie namo statybą, saugumą ar vaikus, mes kviečiami pasitikėti Dievu, kuris teikia malones. Nesvarbu, gerą dieną ar blogą, mes visada esame raginami išlaikyti dvasios ramybę ir pasitikėti Juo.
Graikų k. žodis „makarios“, čia išverstas žodžiu „palaimintas“, - reiškia laimingas. Senojo Testamento metu palaimintu žmogumi buvo laikomas tas, kuriam Dievas suteikė apstybę, žemės turtų (Job 29, 11); taip pat sakoma, kad palaiminti tie, kurie pasitiki Dievu (Ps 2, 12). Naujajame Testamente šis žodis dažniau verčiamas žodžiu „palaimintas“ (Lk 14, 15 ir kt.) arba „laimingas“ (Apd 26, 2).
Anksčiau minėtoje psalmėje, autorius sako, kad palaimintas (laimingas) žmogus, „turįs jų pilną strėlinę“ t. y. turintis daug vaikų arba didelę šeimą. Palaiminimas vaikais apima ne tik nelengvą paauglystės tarpsnį, kai atrodo, kad vaikai tampa tarsi „prakeikimu“, o ne palaiminimu savo tėvams. Juk yra ir kiti amžiaus tarpsniai: kūdikystė, vaikystė... Tie tarpsniai tėvams suteikia daug malonių akimirkų: pirmas ištartas žodis, pirmieji savarankiški žingsniai, pirmas perskaitytas žodis ir kt. Tai tėvus džiugina. Be vaikų, suaugusiųjų pasaulis būtų labai nuobodus. Kiekvienas gimęs vaikas, praplečia tėvų pasaulį, nes kiekvienas ateina su skirtingu charakteriu, prigimtinėmis dovanomis, su kuriomis tėvams reikia mokytis elgtis. Auginant vieną ar daugiau vaikų, rūpesčių pakanka. Kartais tenka išgirsti ir tokią nuomonę: „Nenoriu daugiau vaikų, nes ir su vienu pakankamai vargstu. Nėra lengva jį išlaikyti ir pan.“
Aš pats auginu penkis vaikus ir galiu paliudyti, kad Dievas rūpinasi šeima. Jis padeda auginant vieną vaiką ir auginant kelis. Siūlau į gyvenimą žiūrėti paprasčiau. Ne visuomet vaikams reikia naujo kosminio žaislų rinkinio, kartais jiems įdomiau žaisti su sena keptuve ar puodu. Rūbai XXI a. nėra tokia prabanga, kokia būdavo ankstesniais amžiais. Vaikui nebūtinas didelis namas, jam svarbiau tėvo ir motinos dėmesinga meilė. Labai svarbu netapti reklamos auka ir pasipriešinti vartotojiškumo dvasiai.
Tėvystė ir motinystė yra pašaukimas ir taip pat nelengvas, bet prasmingas darbas.
Telaimina Dievas jūsų norą kurti šeimą. Visuomet pasitikėkite Viešpačiu, kuris įsteigė šeimą ir laimina vaikais.
Pastorius Darius Venslovas
472 | 2014 03 29 | Vaikai - palaiminimas
Sveiki, man iškilo klausimas dėl vaikų. Pats jų dar neturiu ir, atvirai kalbant, bijau jų turėti. Šventasis Raštas sako, kad vaikai yra palaiminimas ir didelis džiaugsmas tėvams. Bet pagalvojęs apie tai, koks aš vaikas buvau savo tėvams, nelabai tai laikyčiau palaiminimu.Su manimi tėvai patyrė daugiau rūpesčių nei džiaugsmo (nors jie sako, kad tikrai esame jiems palaiminimas). Tad klausimas būtų toks: kaip suprasti šią Rašto mintį, kad vaikai yra palaiminimas?
_64x64_9de.jpg)
